9 Minutės
Japan moves to reclassify crypto under financial law
Japonijos Finansinių paslaugų agentūra (FSA) rengia reikšmingą reguliavimo pokytį, pagal kurį tam tikros kriptovaliutos būtų įtrauktos į tą patį teisinį reguliavimą, kuris taikomas akcijoms ir obligacijoms. Siūlomu pakeitimu Finansinių priemonių ir biržos įstatyme (Financial Instruments and Exchange Act, FIEA) apie 105 žetonai, patvirtinti sąrašams nacionalinėse biržose, būtų traktuojami kaip finansiniai produktai. Šis žingsnis siekia stiprinti investuotojų apsaugą, pagerinti rinkos elgesio standartus ir sukurti aiškesnį mokesčių režimą kriptovaliutų investuotojams bei institucijoms.
Pasiūlymas nėra išskirtinai techninis — jis apima tiek teisines, tiek praktines priemones, kurios gali pakeisti vertybinių popierių ir skaitmeninių aktyvų sąveiką. Perklasifikavimas turi įtakos ne tik prekybos procesams, bet ir saugojimo (custody), skolinimo, likvidumo ir atsiskaitymų aplinkai. Nors daug detalių vis dar derinamos, pagrindiniai tikslai yra aiškūs: padidinti rinkos skaidrumą, sumažinti sukčiavimo riziką ir suvienodinti prievoles, taikomas tradiciniams bei skaitmeniniams finansiniams instrumentams.
What the reclassification means for exchanges and tokens
Jeigu siūlymas bus priimtas, FSA reikalautų, kad biržos taikytų griežtesnes atskleidimo taisykles patvirtintiems skaitmeniniams aktyvams. Tai apimtų išleidžiančiosios šaltinio informacijos skelbimą, techninius duomenis apie pagrindinę blokų grandinę (blockchain), informaciją apie protokolo valdymą bei istorinius svyravimų (volatility) duomenis. Tokie informacijos atskleidimo reikalavimai skirtųsi pagal aktyvo kategoriją, tačiau bendra nuostata būtų — priartinti kripto kotiruotes prie reguliavimo standartų, galiojančių akcijoms ir fiksuotų pajamų instrumentams.
Praktinėje pusėje tai reiškia, kad biržoms reikės parengti nuoseklias ataskaitas apie emisijos sąlygas, žetonų paskirstymo modelius, likvidumo rezervus ir susijusių šalių ryšius. Biržų techniniai reikalavimai taip pat galėtų apimti nepriklausomus atitikimo (compliance) auditų mechanizmus bei periodinius rizikos vertinimus. Tai turėtų padėti investuotojams — tiek mažmeniniams, tiek instituciniams — geriau suprasti produkto pobūdį ir susijusią riziką prieš priimant investicinius sprendimus.
Be to, perklasifikavimas gali sukelti praktinių iššūkių mažesniems kriptovaliutų projektams ir decentralizuotoms platformoms (DeFi), kurių valdymo ir skaidrumo procedūros nėra pritaikytos tradicinių finansinių priemonių standartams. Dėl to kai kurie žetonai gali reikalauti struktūrinių pakeitimų arba papildomos dokumentacijos, kad atitiktų FIEA kriterijus ir patektų į patvirtytų aktyvų sąrašus.
Mandatory safeguards and market conduct
Be atskleidimo reikalavimų, Japonijos pasiūlymas taikytųsi ir rinkos piktnaudžiavimo prevencijai. FSA siekia įvesti aiškias draudimų nuostatas prekybai remiantis ne vieša informacija (insider trading) ir nustatyti konkrečias sankcijas už vidinės informacijos naudojimą bei kitokį neteisėtą elgesį. Tokios priemonės yra skirtos stiprinti rinkos integritetą, ypač augant prekybos apimtims ir institucinėms investicijoms į kriptovaliutas.
Konkrečios priemonės gali apimti realaus laiko prekybos stebėsenos sistemas, pranešimų apie įtartinus sandorius mechanizmus ir griežtą atsekamumo reikalavimą biržoms bei pagrindinėms suinteresuotosioms šalims. Reglamentavimas taip pat turėtų numatyti aiškias atsakomybės ribas — kas yra atsakingas už rinkos stebėseną, kaip valdomi interesų konfliktai ir kokios sankcijos taikomos už sistemines klaidas ar pranešimų vengimą. Tokie pakeitimai turėtų padėti sukurti patikimesnę prekybos aplinką ir pritraukti daugiau institucinių dalyvių, kurie reikalauja aukštesnio reguliavimo lygio ir skaidrumo.
Be teisinių priemonių, daug dėmesio skiriama ir technologiniams sprendimams: nepakeičiamų (immutable) registrų analizė, sandorių atsekamumas, pažangūs algoritmai anomalijų aptikimui, bei tarptautinis duomenų keitimasis tais atvejais, kai įtariami tarptautiniai rinkos piktnaudžiavimo atvejai. Visa tai siekiama sumažinti manipuliavimo riziką ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją kripto rinkoje.
Tax overhaul: from miscellaneous income to a flat capital gains rate
Vienas iš reikšmingiausių reformos elementų — siūlomi mokesčių pakeitimai. Šiuo metu Japonijoje kriptovaliutos apmokestinamos kaip „kitaip gaunamos pajamos“ (miscellaneous income), o tai gali išstumti dideles pajamas gaunančius prekiautojus į mokesčių grupes su tarifais iki 55%. FSA siūlo pereiti prie vienodo 20% kapitalo prieaugio mokesčio (capital gains tax) patvirtintiems žetonams, taip suderindama kripto apmokestinimą su tradiciniais finansiniais instrumentais ir galimai padarydama Japoniją patrauklesne investuotojams.
Tokia mokesčių sistema reikštų ne tik mažesnį tarifą daugeliui aktyvių prekiautojų, bet ir didesnį aiškumą mokesčių apskaitoje. Dabartinė „kitos pajamos“ klasifikacija reikalauja atskirų skaičiavimų, periodinių deklaracijų ir gali sukelti netikėtus mokesčių padidėjimus vienetinėms sėkmingoms operacijoms. Vienodas 20% tarifas supaprastintų mokesčių ataskaitų rengimą, sumažintų administracinę naštą ir padidintų prognozuojamumą tiek smulkiems investuotojams, tiek instituciniams žaidėjams.
Tačiau toks pakeitimas taip pat kelia diskusijų apie sąžiningumą ir fiskalinį poveikį valstybės biudžetui. Siekiant subalansuoti fiskalinę politiką, gali būti aptariamos papildomos taisyklės — pavyzdžiui, neapmokestinamos ribos, nuostolių perkėlimas į ateities laikotarpius (loss carryforward), arba specialios ataskaitų prievolės dideliems prekybininkams. Tokios gairės padėtų užtikrinti, kad mokesčių pokyčiai nesukeltų nepageidaujamų sprendimų ar per didelės rizikos elgesio rinkoje.
Why the tax change matters
Pereiti prie 20% fiksuoto tarifo reikštų reikšmingą mokesčių našumo sumažinimą aktyviems prekiautojams ir ilgalaikiams turėtojams, skatinant tiek mažmeninius investuotojus, tiek institucijų priėmimą. Tai taip pat supaprastintų mokesčių deklaravimą tiems investuotojams, kurie šiuo metu susiduria su sudėtingomis „kitos pajamos“ taisyklėmis ir netolygiais tarifais.
Be paties tarifo, svarbu atkreipti dėmesį į taikymo ribas: pokyčiai greičiausiai galioja tik „patvirtintiems“ žetonams, kurie atitinka FIEA kriterijus. Tai reiškia, kad dalis rinkos gali likti pagal senąjį režimą — ypač mažesni arba labiau spekuliaciniai projektai. Investuotojai ir institucijos turėtų sekti FSA gairių patvirtinimo kriterijus, kad suprastų, kurie žetonai bus priskirti prie 20% kapitalo prieaugio mokesčio režimo.
FSA inicijuotos diskusijos apie mokesčius ir jų poveikį verslui bei investicijoms prasidėjo anksčiau šiais metais, o formalus įstatymo projekto svarstymas gali vykti per įprastinę parlamento sesiją 2026 metais. Per šį laikotarpį suinteresuotosios šalys — biržos, institucijos, mokesčių konsultantai ir projektų kūrėjai — turės galimybę teikti pastabas ir derinti praktines detales.
Banks, stablecoins, and broader market implications
FSA taip pat peržiūri ankstesnes gaires, kurios ribojo bankus nuo kriptovaliutų turėjimo balansuose. 2020 metais bankai praktikoje buvo apriboti nuo kriptovaliutų įsigijimo dėl didelio volatilumo ir su tuo susijusių rizikų; nauja apžvalga gali leisti bankams laikyti patvirtintus žetonus custodiijoje bei balansų dalyje, laikantis griežtų rizikos valdymo procedūrų. Bankų dalyvavimas būtų reikšmingas — tai išplėstų institucinių paslaugų infrastruktūrą, įskaitant saugojimą, skolinimą ir atsiskaitymus Japonijos kripto ekosistemoje.
Jeigu bankams bus leista oficialiai tvarkyti kriptovaliutas, tai gali padidinti pasitikėjimą tarp institucinių investuotojų ir pensijų fondų, kurie iki šiol vengė tiesioginių investicijų į kripto dėl saugumo ir reguliavimo nežinomumo. Bankų atėjimas taip pat gali paskatinti naujų produktų kūrimą — institucinius fondus, apsikeitimo sandorius (OTC), garantijas ir sudėtinius produktus, paremtus patvirtintais skaitmeniniais aktyvais.
Visgi tai taip pat reikštų papildomus reikalavimus dėl kapitalo pakankamumo, likvidumo valdymo ir vidaus kontrolės mechanizmų. Bankams reikės integruoti kripto rizikų vertinimą į bendrą rizikos valdymo politiką, įskaitant techninę infrastruktūrą, atsiskaitymų procesus ir atsakomybę už trečiųjų šalių custodiavimo paslaugas.
Stablecoins and the Payment Innovation Project
Japonija tuo pačiu metu teikia prioritetą stablecoin eksperimentams. FSA inicijuotas Payment Innovation Project palaiko didžiųjų bankų konsorciumą, testuojantį prie jenos pegintas stablecoines ir blokų grandinėmis paremtas atsiskaitymų sistemas instituciniams mokėjimams. Šie bandymai yra platesnio siekio dalis — modernizuoti mokėjimų infrastruktūrą ir panaudoti blokų grandinių technologijas didelės vertės bei tarpįstaiginių atsiskaitymų procesams.
Praktiniai eksperimentai apima vertės perdavimo tarp bankų realiu laiku, automatizuotus atsiskaitymus tarp tarpusavio kontraktų ir rizikos mažinimą naudojant išmaniąsias sutartis (smart contracts) susitarimų įvykdymui. Yen-pegged stablecoins gali veikti kaip greitesnis ir pigesnis alternatyvus atsiskaitymo būdas tarp finansinių institucijų, ypač už sandorius, kuriems reikalingas greitas likvidumo perkėlimas arba daugiašaliai atsiskaitymai tarp skirtingų bankų.
Tačiau stablecoin sprendimai kelia reguliacinius iššūkius: pinigų plovimo (AML) kontrolė, finansinio saugumo užtikrinimas, rezervų skaidrumas ir skaitmeninių nuosavybės teisių apsauga. Payment Innovation Project bandymai skirti tik techniniams ir operaciniams aspektams ištestuoti — o tolimesnei diegčiai reikės aiškesnių teisinių rėmų ir tarptautinio suderinamumo standartų.
Political support and next steps
Reguliavimo impulsas prasidėjo buvusio ministro pirmininko Shigeru Ishiba laikais ir tęsiamas dabartinės ministrės pirmininkės Sanae Takaichi valdymo, abi politikos figūros signalizavo paramą technologijų skatinamoms ekonominėms reformoms. FSA teisėkūros pasiūlymas greičiausiai bus svarstomas parlamente 2026 metais. Jei pakeitimai bus priimti, tai galėtų iš esmės pakeisti Japonijos kripto aplinką — sustiprinti investuotojų apsaugą, sumažinti mokesčius daugeliui prekiautojų ir suteikti aiškesnes dalyvavimo galimybes bankams bei instituciniams žaidėjams.
Politinis palaikymas yra svarbus, bet ne vienintelis veiksnys. Reikia suderinti technines detales, įvertinti fiskalininius padarinius ir užtikrinti tarptautinį suderinamumą su kitomis jurisdikcijomis. Daug diskusijų vyks apie tai, kurie žetonai atitiks FIEA kriterijus, kaip bus užtikrintas rezervų skaidrumas stablecoin iniciatyvoms ir kokios bus biržų operacinės prievolės atskleidimo bei rinkos vientisumo užtikrinimo srityse.
Kripto rinkos dalyviams siūlomi pakeitimai signalizuoja Japonijos ketinimą derinti griežtą priežiūrą su inovacijų skatinimu. Investuotojams rekomenduojama stebėti artėjančius įstatymų projektus, biržų gairių atnaujinimus ir FSA paskelbtas ataskaitas, kad suprastų, kurie žetonai bus įtraukti į FIEA reguliavimą ir kaip nauji atskleidimo bei mokesčių reikalavimai paveiks prekybos strategijas bei institucijų plėtrą. Strateginis pasiruošimas, teisinės ir mokesčių konsultacijos bei techninė derinimo veikla taps svarbia dalimi pereinamuoju laikotarpiu.
Galiausiai, nors siūlymai siekia sukurti saugesnę ir stabilesnę rinką, investuotojai turėtų nepamiršti likusių rizikų: technologinių spragų, rinkos likvidumo ribotumo tam tikrais laikotarpiais, ir geopolitinių veiksnių, galinčių daryti įtaką tarptautiniam reguliavimo kontekstui. Dėl to svarbu subalansuoti inovacijų skatinimo paskatas su nuosaikiu rizikos valdymu, siekiant tvaraus ir ilgalaikio rinkos augimo.
Šaltinis: crypto
Palikite komentarą