3 Minutės
Sparti DI plėtra sukuria naujus energijos vartojimo iššūkius
Neįtikėtinas dirbtinio intelekto (DI) technologijų augimas sukelia precedento neturintį elektros energijos poreikį, dėl kurio susirūpino tiek technologijų sektorius, tiek pasaulinės infrastruktūros planuotojai. Naujausi tyrimai rodo, kad DI duomenų centrų elektros suvartojimas artimiausiu metu gali ne tik pralenkti Bitcoin kasybos operacijas, bet ir prilygti ištisiems šalims būdingam energijos vartojimui.
Naujoviškas tyrimas atskleidžia mastą
Naujas recenzuotas tyrimas, publikuotas žurnale Joule ir parengtas Vrije universiteto Amsterdamo Aplinkos tyrimų instituto doktoranto Alex de Vries-Gao, pateikia išsamų šios tendencijos vertinimą. Naudodamas trianguliacijos metodiką, de Vries-Gao apskaičiavo pasaulinius DI energijos poreikius pagal technines specifikacijas, rinkos duomenis ir tiekimo grandinės analizę, nagrinėdamas tokių pramonės lyderių kaip TSMC, NVIDIA ir AMD rodiklius.
Duomenų centrų technologijos didina energijos sąnaudas
Kiekvienas modernus NVIDIA H100 dirbtinio intelekto procesorius – esminė šiuolaikinės DI infrastruktūros dalis – nuolat naudojamas sudėtingiems giliojo mokymosi modeliams apdoroti suvartoja apie 700 vatų. Visame pasaulyje diegiama milijonai tokių procesorių, todėl bendros DI energijos sąnaudos sparčiai auga.
Skaičiavimai rodo, kad 2023–2024 m. pagaminta DI įranga gali pareikalauti nuo 5,3 iki 9,4 gigavatų elektros energijos. Palyginimui, toks poreikis jau viršija visos Airijos metinį elektros suvartojimą, akcentuodamas, kokį reikšmingą poveikį pasaulinėms energetinėms sistemoms daro DI sektorius.
DI ir Bitcoin kasybos energijos poreikių palyginimas
Nors Bitcoin kasyba ilgą laiką buvo kritikuojama dėl milžiniško energijos suvartojimo, DI duomenų centrai jau dabar lenkia šį sektorių pagal suvartojamą elektrą. Kadangi didžiosios technologijų bendrovės retai atskleidžia savo DI operacijų tikrąjį energijos naudojimą, tyrėjai remiasi tiekimo grandinės duomenimis ir pramonės prognozėmis, sudarydami tikslesnius vertinimus.
Technologinės naujovės ir rinkos spaudimas
Vienas pagrindinių šio augimo variklių – TSMC CoWoS (Chip-on-Wafer-on-Substrate) paketavimo technologija, leidžianti integruoti itin galingus procesorius ir sparčiąją atmintį į vientisus modulius. Šie technologiniai pasiekimai būtini naujos kartos DI uždaviniams, tačiau drauge ir ženkliai didina bendrą energijos paklausą.
De Vries-Gao pažymi, kad 2023–2024 m. TSMC daugiau nei padvigubino CoWoS gamybos pajėgumus, tačiau paklausa iš pagrindinių lustų gamintojų, tokių kaip NVIDIA ir AMD, vis dar viršija pasiūlą. Prognozuojama, kad iki 2025 m. TSMC dar kartą padvigubins šių sistemų gamybą, siekdama patenkinti augančius rinkos poreikius.
Ateities perspektyvos: nacionalinio lygmens energijos vartojimas
Jei dabartinės tendencijos išliks, bendras DI sistemų elektros poreikis jau šių metų pabaigoje gali pasiekti net 23 gigavatus – tai beveik prilygtų visos Jungtinės Karalystės vidutiniam energijos suvartojimui. Todėl tiek DI platformas kuriančioms bendrovėms, tiek šalims, siekiančioms užtikrinti energetinių tinklų stabilumą, tampa būtina ieškoti būdų, kaip prisitaikyti prie augančių DI energijos poreikių.
DI ir toliau transformuoja pramonės šakas bei skatina proveržines inovacijas, o jo sparčiai didėjantis energijos poreikis žymi naują etapą santykiuose tarp skaitmeninės infrastruktūros ir tvaraus energijos valdymo.
Šaltinis: techspot
Palikite komentarą