BlackRock ataskaita: de-dolarizacijos procesas ir kintančios centrinių bankų rezervų strategijos

BlackRock išskiria de-dolarizacijos tendencijas ir naujus rezervų valdymo sprendimus

Pasaulinių finansų srityje vyksta reikšmingi pokyčiai – BlackRock, didžiausias pasaulio turto valdytojas, valdantis beveik 12,5 trilijono JAV dolerių, 2025 m. liepos ataskaitoje atkreipia dėmesį į stiprėjančią de-dolarizacijos bangą. Šis procesas, kai centriniai bankai mažina priklausomybę nuo JAV dolerio ir ieško naujų rezervų priemonių, tampa vis aktualesnis ekonomiškai ir geopolitiniu požiūriu neapibrėžtame pasaulyje. Nors auksas tebėra pagrindinė alternatyva, į aukščiausio lygio diskusijas apie rezervus vis dažniau įtraukiamas ir Bitkoinas.

De-dolarizacija: teorija virsta realybe

BlackRock tvirtina, kad didžiųjų centrinių bankų pasitikėjimas JAV doleriu buvo rimtai peržiūrėtas. Šį strateginį pokytį paskatino didėjanti geopolitinė įtampa, užsitęsusi infliacija ir stipresnės abejonės JAV fiskaliniu stabilumu.

JAV dolerio nuvertėjimas buvo vienas reikšmingiausių per pastaruosius dešimtmečius – per pusmetį jo vertė sumenko daugiau nei 10 %, tokio nuosmukio finansų rinkos nematė nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios, kai atsisakyta aukso standarto. Toks spartus dolerio kritimas turėjo didelės įtakos tiek tradiciniams, tiek skaitmeniniams turtams ir paskatino didesnę alternatyvių aktyvų – aukso bei kriptovaliutų, ypač Bitkoino – paklausą.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pripažino šią tendenciją, pažymėdamas, jog nors remia stiprų dolerį, silpnesnė valiuta gali suteikti ekonominių pranašumų. Tuo metu susidomėjimas kriptoturtu, skaičiuojamu JAV doleriais, auga, nes investuotojai užsienyje gali juos įsigyti patrauklesne kaina. Visa tai kelia abejonių dėl fiatinio pinigų patikimumo ir skatina pereiti prie decentralizuotų alternatyvų.

Centriniai bankai plečia aukso rezervus permainų laikotarpiu

De-dolarizacijos padariniai puikiai atsispindi centrinių bankų veikloje. Vien 2024 metais centriniai bankai papildė atsargas daugiau nei 1 000 tonų aukso – daugiau nei dvigubai viršija pastarojo dešimtmečio metinį vidurkį. Taip pasauliniai oficialūs aukso rezervai pasiekė beveik 36 000 tonų, ko nebuvo daugiau nei 50 metų.

Šiuo metu auksas sudaro apie 20 % viso pasaulio valiutų rezervų, o JAV dolerio dalis sumažėjo iki 46 %. Euras sudaro 16 % rezervų, likusios valiutos – 18 %, kaip teigia Business Insider duomenys.

Auksas tebėra pagrindinis rezervų portfelių ramstis, padedantis apsisaugoti nuo infliacijos ir geopolitinio neapibrėžtumo. Tačiau BlackRock pažymi, kad oficialiose rezervų valdymo diskusijose vis dažniau minimas Bitkoinas (BTC).

Bitkoino decentralizacija, ribota pasiūla ir nepriklausomybė nuo vyriausybių yra traktuojami kaip strategiškai vertingi bruožai. Nors kol kas centriniai bankai reikšmingų Bitkoino kiekių dar neįsigijo, akivaizdus jo atsiradimas politikos analizėse žymi naujų rezervų valdymo principų pradžią.

Aukso ir kriptovaliutų rezervų tendencijos

Centriniai bankai perka auksą rekordiškai sparčiai

2025 metų pradžioje centrinių bankų aukso pirkimai toliau stiprėjo – vien per pirmąjį ketvirtį buvo nupirkta daugiau nei 244 tonos. Didelį susidomėjimą pajuto ir su auksu susieti biržoje prekiaujami fondai (ETF), kurie pritraukė apie 30 mlrd. JAV dolerių naujų investicijų – daugiausiai nuo 2020 metų.

Pasaulinės aukso tarybos (World Gold Council) 2025 m. gegužės ataskaita skelbia, kad tais metais centriniai bankai grynai įsigijo 20 tonų aukso – daugiausiai pirko Kazachstanas (7 tonos), Turkija ir Lenkija po 6 tonas. Reikšminga tai, kad 95 % rezervų valdytojų tikisi tolesnio aukso rezervų augimo per ateinančius metus.

Beveik pusė apklaustųjų planuoja padidinti savo aukso rezervus, daugiau nei 70 % ketina mažinti JAV dolerio dalį per artimiausius penkerius metus, didindami investicijas į auksą, eurą ar Kinijos juanį.

Augančių rinkų šalys, tokios kaip Azerbaidžanas, Kinija ar Iranas, aktyviausiai kaupia auksą, siekdamos apsaugoti nacionalinį turtą nuo galimų sankcijų ar valiutų svyravimų. 2025 m. balandį aukso kaina pasiekė rekordinį 3 500 JAV dolerių už Trojos unciją lygį. Agentūros „Metals Focus“ duomenimis, oficialių aukso pirkimų vertė šiemet siekia apie 80 mlrd. dolerių, ir prognozuojamas tolesnis augimas dėl išliekančio geopolitinio ir finansinio neapibrėžtumo.

Ypač ryškus pavyzdys – Kinijos centrinis bankas, kuris padidino deklaruojamas aukso atsargas nuo maždaug 2 000 tonų 2022 m. pabaigoje iki 2 299 tonų 2025 m. viduryje. Kai kurie analitikai mano, kad tikrieji rezervai gali būti dar didesni, įvertinus papildomus aukso importus ir neoficialų saugojimą.

Dabartinis aukso kaupimo tempas ryškiai kontrastuoja su devintojo dešimtmečio tendencija, kai rezervų auksas buvo parduodamas. Nuo 2023 metų centriniai bankai sudaro apie ketvirtadalį pasaulinės aukso paklausos, ir per pastaruosius penkerius metus jie įsigijo maždaug kas aštuntą naujai iškastą aukso unciją – tai rodo nuoseklų pastangų didinti nacionalinius rezervus palyginus su ETF investuotojų pirkimais.

Bitkoinas – vis dažniau svarstomas kaip rezervinis turtas

Nors auksas išlaiko lyderio pozicijas rezervų struktūroje, Bitkoinas vis aktyviau vertinamas kaip platesnių rezervų portfelių dalis. Skaitmeninio turto statusas, ribota pasiūla ir apsauga nuo politinės įtakos pritraukia politikų dėmesį visame pasaulyje.

2025 m. sausį Čekijos centrinis bankas ėmėsi oficialaus vidinio tyrimo, vertindamas Bitkoino vaidmenį rezervų portfelyje – modeliavimas numato iki 5 % nuo rezervuojamų 140 mlrd. eurų. Šveicarijoje buvo pradėtos visuomeninės iniciatyvos, raginančios Šveicarijos nacionalinį banką 1–2 % rezervų skirti Bitkoinui.

Nors tokių pavyzdžių daugėja, plačiai Bitkoiną perka kol kas tik pavienės institucijos. Central Banking Publications apklausa 2025 m., apėmusi daugiau nei 91 centrinį banką ir 7 trln. dolerių rezervų, parodė, kad nė viena institucija šiuo metu laiko Bitkoiną. Vos 2 % išreiškė pasirengimą investuoti į kriptovaliutas per ateinančius 5–10 metų, kai prieš metus tokių buvo 16 %.

OMFIF (Global Public Investor 2025) išvada patvirtina šią skeptišką nuostatą – 93 % centrinių bankininkų teigia neketinantys rezervuose laikyti skaitmeninio turto.

Abejones dažniausiai lemia Bitkoino kainos svyravimai, likvidumo neapibrėžtumas esant rinkos šokams, saugojimo ir kibernetinio saugumo klausimai. Be to, daugelis centrinių bankų ribojami griežtų teisinių arba konservatyvių investavimo taisyklių, kurios skatina rinktis tradicinius, gerai reguliuojamus aktyvus.

Vis dėlto net ir Bitkoino svarstymas rezervų kontekste žymi institucinio požiūrio pokytį ir ilgainiui gali atverti kelią platesniam pripažinimui.

Vyriausybės pradeda oficialiai investuoti į Bitkoiną

Nors plačiai centriniai bankai Bitkoino dar nenaudoja, kai kurios vyriausybinės ar vietos institucijos jau žengia žingsnius skaitmeninio turto rezervų link. 2025 m. kovą JAV įsteigė Strateginį Bitkoino rezervą, kuriame laikoma apie 200 000 konfiskuotų BTC. Texasas pasekė pavyzdžiu ir atidėjo 10 mln. dolerių valstybiniam Bitkoino rezervui kaip ilgalaikio draudimo priemonei. Pakistano finansų ministerija taip pat paskelbė apie planus steigti savo Bitkoino portfelį.

Išskirtinis pavyzdys – Salvadoro valstybė, kuri jau valdo per 6 000 BTC, nors jos politika koreguojama atsižvelgiant į deramą su Tarptautiniu valiutos fondu. Bhutanui Bitkoinas sudaro beveik 28 % BVP, kas rodo, jog šalys, turinčios gausius energijos ar kitus gamtos išteklius, gali strategiškai panaudoti kriptovaliutas nacionalinei naudai gauti.

Sparčiai auganti Bitkoino kaina ir institucinė pripažinimas

2025 metais Bitkoino reikšmingas kainos augimas dar labiau pakurstė skaitmeninio turto diskusijas. Liepos 14 dieną vieno BTC vertė pranoko 123 000 JAV dolerių, t.y. per metus išaugo 75 %. Institucinės investicijos – daugiau nei 50 mlrd. dolerių, iš jų didžiausias „BlackRock iShares Bitcoin Trust“, kurio turtas viršijo 80 mlrd. dolerių, tapo esminiu veiksniu.

Bitkoino ETF rezultatai jau pranoko pirmųjų aukso ETF sėkmę, kas rodo, kaip greitai skaitmeninis turtas integruojamas į institucinę investavimo praktiką. Liepos 26 d. Bitkoino kaina buvo apie 118 000 dolerių – 10 % daugiau nei prieš mėnesį.

Kartu su rinkos augimu, reguliaciniai sprendimai suteikė daugiau aiškumo skaitmeninio turto rinkos dalyviams. JAV įgyvendino svarbius teisės aktus – CLARITY Act ir GENIUS Act, kurie apibrėžia skaitmeninių aktyvų kategorijas ir nustato aiškesnes rinkos taisykles. Taip pat aiški pozicija nesukurti savo centrinio banko skaitmeninės valiutos dar labiau sustiprina Bitkoino, kaip decentralizuoto ir nuo valstybės nepriklausančio turto, unikalumą.

VanEck vertinimu, Bitkoino kintamumas, dažnai laikytas pagrindiniu rizikos faktoriumi, dabar ženkliai sumažėjo, palyginti su akcijų rinkomis, stiprindamas jo pozicijas kaip patikimos vertės saugyklos. Atsižvelgiant į tai, kad centriniai bankai ir instituciniai investuotojai peržiūri rezervo politiką, skaitmeninio turto brandos ir reguliavimo stiprėjimas tampa pagrindine kryptimi ateities rezervų sistemoje.

Bitkoino ir aukso ateitis centrinių bankų rezervuose

Nors Bitkoinas kol kas centrinėse rezervų strategijose užima ribotą vietą, jo didėjantis vaidmuo instituciniuose ir vyriausybiniuose portfeliuose rodo ilgalaikius pokyčius. Auksas išlieka nepralenkiamu rezervų standartu, tačiau skaitmeniniai turtai, pirmiausia Bitkoinas, užima svarbią vietą besikeičiant pasaulinei ekonomikai ir augant nestabilumui.

Šios tendencijos žymi naujas galimybes tiek kriptovaliutų rinkai, tiek stebėtojams. Kylant tiek Bitkoino, tiek aukso paklausai tarp valstybių ir institucijų, pasaulio rezervų sistema stovi ant permainų slenksčio – permainų, kurių varikliu tampa diversifikacija, skaitmenizacija ir siekis išsaugoti stabilumą kintančiuose ekonominiuose procesuose.