3 Minutės
Analitikas: Bitcoin pasiruošęs pelnui per sisteminę pertvarką
Rinkos analitikas Jordi Visser prognozuoja, kad Bitcoin (BTC) tęsis vertės augimas ir išplės pritaikymą, kol pasaulinė finansinė ir geopolitinė aplinka kryps link to, ką jis vadina „Ketvirtuoju posūkiu“ primenančiu pertvarkymu. Kalbėdamas su Anthony Pompliano, Visseris teigė, kad mažėjantis pasitikėjimas tradicinėmis institucijomis — vyriausybėmis, bankais ir darbdaviais — greičiausiai perves daugiau kapitalo ir susidomėjimo į be leidimų veikiančius, trustless aktyvus, tokius kaip Bitcoin ir kitos kriptovaliutos.
Kodėl „Ketvirtasis posūkis“ svarbus kripto priėmimui
Terminas „Ketvirtasis posūkis“ kilęs iš William Strauss ir Neil Howe kartų ciklo teorijos, kuri teigia, kad šalys per ilgus laikotarpius periodiškai pereina per stabilumo ir sukrėtimų fazes. Visseris sieja šį modelį su šiuo metu matomomis makro tendencijomis: padidėjusi valstybės skola, geopolitiniai trintys, ilgalaikės infliacinės įtampos ir mažėjanti vartotojų pasitikėjimas. Tokioje aplinkoje decentralizuotas skaitmeninis vertės saugojimas — Bitcoin bei kitos blockchain pagrindu veikiančios kriptovaliutos — gali patraukti žmones, ieškančius alternatyvos tradicinei fiatatinei valiutai ir finansiniams tarpininkams.
Be pasitikėjimo principas ir kietos valiutos patrauklumas
Visseris pabrėžė Bitcoin dizainą kaip be pasitikėjimo (trustless) ir neutralų aktyvą. Skirtingai nei banko indėliai ar valstybės obligacijos, BTC veikia decentralizuotu blockchain protokolu, kuriam nereikia centralizuotų institucijų leidimo. Tokia architektūra yra patraukli, kai pasitikėjimas institucijomis silpsta: „Aš nepasitikiu savo darbdaviu. Ne pasitikiu valdžia. Ne pasitikiu bankais. Ne pasitikiu valiuta,“ – sakė Visseris, teigdamas, kad šios nuotaikos skatina susidomėjimą kriptovaliutomis.
Ekonominis skilimas ir K formos atsigavimas
Kita tema, kurią kėlė Visseris, yra K formos ekonomika, kurioje turto savininkai mato pelną, o neturintieji turto patiria realių pajamų smukimą dėl infliacijos. Ši atskirtis gali paskatinti žmones, atsidūrusius K žemose šakose, ieškoti alternatyvių finansinių sistemų, mažiau pažeidžiamų valiutos nuvertėjimui ir politiniams rizikams. Kriptovaliutų rinkoje tokie poslinkiai gali ilgainiui reikšti stipresnį mažmeninės ir institucijų susidomėjimą Bitcoin ir papildomais blockchain aktyvais.
Vartotojų nuotaikos ir darbo rinkos rūpesčiai
Visseris nurodė Michigan universiteto vartotojų nuotaikų apklausą, kurioje tik 24 % respondentų tikisi, kad jų išlaidos 2026 m. liks nepakitusios, o daugelis prognozuoja didesnes kainas dėl infliacijos ir tarifų. Toje pačioje apklausoje daugiau nei 60 % dalyvių laukia, kad nedarbas padidės iki 2026 m. — žymus šuolis, palyginti su maždaug 30 % 2025 m. pradžioje. Šie pasitikėjimo silpnėjimo ir didėjančio darbo rinkos nerimo rodikliai yra esminiai analitiko teiginiui, kad decentralizuotų, kietos valiutos alternatyvų paklausa gali augti.
Ką tai reiškia investuotojams ir kripto ekosistemai
Nors makro scenarijai tebėra neaiškūs, tezė, kad Bitcoin naudą gauna dėl institucijų nepasitikėjimo ir ilgalaikio monetarinio spaudimo, įgauna pagreitį tarp kai kurių rinkos dalyvių. Investuotojams ir stebėtojams svarbiausi dalykai yra reguliavimo pokyčiai, tolimesnis biržų ir saugojimo paslaugų priėmimas bei platesni makro rodikliai — infliacija, valstybės skolos lygis ir darbo lūkesčiai. Kai blockchain infrastruktūra ir paslaugų teikėjai bręsta, Bitcoin kaip be leidimų veikiantis vertės saugojimo instrumentas gali tapti labiau matomas diversifikuotuose portfeliuose.
Šaltinis: cointelegraph
Palikite komentarą