8 Minutės
JAV teisė atveria kelią stablecoinams — tačiau kyla interesų konfliktų klausimai
Nauja teisė, sudariusi sąlygas JAV patvirtintiems stablecoinams atsirasti rinkoje, kai kurių vertinimu yra reikšmingas žingsnis link aiškesnio kriptovaliutų reguliavimo ir plačiau paplitusios naudojimo praktikos. Tačiau kritikai perspėja, kad priemonėje lieka akivaizdus spragas: ji nenumato veiksmų, kurie užkirstų kelią prezidentui, jo šeimos nariams ar su jais susijusioms įmonėms finansinės naudos gavimui iš naujos stablecoin tvarkos. Ši praleista detalė iš naujo įžiebė diskusijas apie interesų konfliktus ir skaitmeninių aktyvų politikos skaidrumą.
Visuomenės pasitikėjimas naujomis taisyklėmis paremtas ne tik aiškumu, bet ir garantijomis, kad taisyklės nebus pritaikytos taip, jog jos iš karto duotų per didelį pranašumą vienam ar keliems žaidėjams. Tokie uždari interesų reguliavimo mechanizmai — pavyzdžiui, tikslūs apribojimai susijusiems asmenims, viešų interesų ataskaitos ar nepriklausomas priežiūros organas — galėtų sumažinti riziką, kad stabilios monetos taps politinių ar šeimyninių verslo interesų įrankiu.
Politinė scrutinija ir finansinės pasekmės
Žinomų senatorų, tarp jų Elizabeth Warren, Chris Van Hollen ir Ron Wyden, spaudimas skatino reguliatorius atidžiau peržiūrėti galimybes piktnaudžiauti įstatymo nuostatomis. Rugpjūčio pradžioje šie politikai kreipėsi į Valstybės bankininkystės priežiūros tarnybą (Office of the Comptroller of the Currency), išreiškę susirūpinimą, kad teisė neatsižvelgia į akivaizdžius interesų konfliktus susijusius su Trump šeimos plečiamais kriptovaliutų verslais. Jie atkreipė dėmesį, jog be konkrečių apribojimų visuomenė gali manyti, kad taisyklės buvo pritaikytos taip, kad tam tikri žaidėjai gautų nepelnytą pranašumą.
Tokios politinės pastabos nėra vien simbolinės: viešasis diskursas apie reguliavimo skaidrumą tiesiogiai veikia pasitikėjimą finansų rinkose. Jei reguliavimo procesas bus suvokiamas kaip linkęs palankumu tam tikriems interesams, investuotojai, vartotojai ir užsienio partneriai gali atidžiau vertinti JAV rolę skaitmeninių valiutų srityje. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali turėti įtakos tiek kapitalo srautams, tiek tarptautiniams finansiniams santykiams.
Kritikai atkreipia dėmesį į vertinimus, kad Donald Trump neturtinė sąskaita, susijusi su kripto veikla, nuo 2022 metų, kai jis įsitraukė į tą rinką, galėjo padidėti maždaug 2,4 mlrd. dolerių. Šie skaičiai sudaro smegenų maistą diskusijoms apie tai, kaip įstatymai ir naujos rinkos galimybės gali sutapti su politinių veikėjų finansiniais interesais. Tuo pat metu prezidentas ir jo šeimos patarėjai viešai akcentuoja stablecoinų potencialą stiprinti JAV dolerio tarptautinę poziciją — argumentą, kuris susiduria su ekonomistų perspėjimais apie dolerio pažeidžiamumą, ypač kai JAV Federalinis rezervas keičia palūkanų politiką ir kai auga nacionalinis skolas.
Rinkos prognozės: Citigroup optimizmas prieš JPMorgan atsargumą
Institucinės prognozės dėl stablecoin rinkos dydžio ženkliai skiriasi, o tai atspindi skirtingus prielaidų rinkinius ir priimtinų rizikų lygius. Citigroup pateikia santykinai agresyvų scenarijų: banko analitikai mano, kad stablecoinų priėmimas galėtų išplėsti rinkos kapitalizaciją nuo dabartinių maždaug 240 mlrd. dolerių iki daugiau nei 2 trln. dolerių iki 2030 metų. Šiame banko pamatiniame scenarijuje pasiūla pasiekia apie 1,6 trln. dolerių, o labiau optimistinis variantas viršija 3,7 trln. dolerių ribą.
Citigroup tokį augimą sieja su keliais pagrindiniais varikliais: aiškesniu reguliavimu, didesne institucine dalyvavimo apimtimi ir augančiu viešojo sektoriaus naudojimusi, pavyzdžiui, valstybės mokėjimams ar tarptautiniams likvidumo rezervams. Bankas taip pat pažymi technologinį pažangumą — greitesni, pigesni mokėjimai ir patikimesnės atsiskaitymo grandys — kaip svarbų faktorių, galintį pagreitinti stablecoin integraciją į tradicines finansines sistemas.
Priešingai, JPMorgan analizė yra santūresnė: šiame banke prognozuojama, kad stablecoinai gali išaugti iki maždaug 500 mlrd. dolerių iki 2028 metų. Pagrindiniai JPMorgan argumentai yra tokie: plačioji masinė adopcija dar nėra įvykusi, ekosistema vis dar daugiausia susijusi su prekyba ir užstatu, o ne su kasdieniais mokėjimais; taip pat išlieka operaciniai ir reguliaciniai iššūkiai, kurie gali lėmiau sulėtinti augimą. Kitaip tariant, JPMorgan mato daugiau kliūčių nei potencijos masinei plėtrai per artimiausią dešimtmetį.
Šių dviejų požiūrių skirtumas nėra vien skaičių variacija — tai taip pat skirtingos perspektyvos apie tai, kaip greitai institucijos, bankai ir valstybės sektorius prisitaikys prie skaitmeninių mokėjimų paradigmos. Citigroup optimistiškesnis scenarijus remiasi prielaida, kad reguliavimo rėmai bus sukurti kryptingai ir skatins privačias bei viešąsias investicijas; JPMorgan scenarijus labiau atspindi realistišką prisitaikymo tempą, kuriam reikalingas laikas ir papildomos garantijos dėl saugumo bei skaidrumo.
Poveikis bankams, iždui ir mokėjimams
Stablecoin emisijos šaltiniai jau dabar laiko dideles sumas JAV iždyno vertybinių popierių — pavyzdžiui, Tether ir kiti pagrindiniai leidėjai išlaiko dešimtis milijardų dolerių rinkos vertės iždo popierių savo rezervuose. Citigroup įspėja, kad iki dešimtmečio pabaigos stablecoin leidėjai gali tapti vienais didžiausių JAV iždo popierių turėtojų, o tai galėtų reikšmingai pakeisti valdžios skolos rinkos struktūrą ir likvidumą. Tokia koncentracija turto vienoje rinkos dalyje padidina jautrumą palūkanų pokyčiams ir pinigų rinkos šokuose.
Bankas taip pat pabrėžia „indėlių substitucijos“ riziką: kai stablecoinai pasiims dalį tradicinių bankų indėlių, tai gali pakeisti skolinimo ir mokėjimų dinamiką. Tokiu atveju komerciniai bankai galėtų prarasti pigų finansavimo šaltinį, o tai priverstų juos peržiūrėti paskolų politika, likvidumo rezervus ir pelno modelius. Kita vertus, šioje diskusijoje yra ir optimistinių žinučių: stablecoinų palaikymo gerinimas gali suteikti galimybių modernizuoti atsiskaitymų infrastruktūrą, sumažinti tarpbankinių perlaidų kaštus ir pagreitinti tarptautinius pinigų srautus.
Šalininkai teigia, kad stablecoinai iki 2030 metų galėtų užimti iki 1 trln. dolerių metinio mokėjimų tūrio, transformuodami atsiskaitymų infrastruktūrą ir gerindami perlaidų efektyvumą tarp jurisdikcijų. Tai apimtų tiek mažmeninius mokėjimus, tiek didelius institucinius pervedimus, pavyzdžiui, prekybos finansavimą ar tarptautines atsiskaitymo grandis. Tačiau tokiam scenarijui įvykti reikia suderintų techninių standartų, stiprių reikalavimų rezervams ir skaidrių audito praktikų.
Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į skirtingas stablecoinų konstrukcijas: fiat palaikomi stablecoinai, kuriuos remia iždo vertybiniai popieriai ar grynieji pinigai, elgiasi kitaip nei algoritminės arba užstato pagrindu veikiančios monetos. Skirtingos konstrukcijos turi skirtingą poveikį likvidumui, kreditiniam rizikos paskirstymui ir ryšiams su bankų sistema — todėl reguliatoriai gali reaguoti skirtingai, nustatydami specifinius reikalavimus kiekvienam tipui.
Kur link krypsta diskusija
Kai Vašingtonas žengia į priekį su stablecoin teisės aktais pro-kriptovaliutinės administracijos metu, politikai turės subalansuoti inovacijų skatinimą, pinigų stabilumą ir rinkos integralumą. Vienas esminių klausimų — kam naujos taisyklės tarnaus iš tikrųjų: ar jos stiprins platesnę finansinę infrastruktūrą ir JAV dolerį, ar leis tam tikriems žaidėjams konsoliduoti galią ir pelną. Dėl to kyla raginimai įtraukti griežtesnes interesų konflikto nuostatas ir smulkesnes reguliavimo gaires, kurios užtikrintų, kad taisyklės būtų taikomos lygiomis sąlygomis.
Be interesų konflikto klausimų, ateinančius 12–24 mėnesius rinkai bus lemiami dėl kelių priežasčių. Pirma, reguliavimo detalizavimas — kiek greitai ir kiek plačiai bus suteiktos licencijos, reikalavimai rezervų ataskaitoms, audito standartai ir vartotojų apsaugos mechanizmai. Antra, technologinė integracija — bankų, mokėjimo operatorių ir fintech bendrovių sprendimai dėl atvirojo ryšio integracijos, saugumo protokolų ir standartizuotų atsiskaitymų kanalų. Trečia, tarptautinė koordinacija — stablecoin poveikis finansų sistemai yra globalus, tad jurisdikcijų harmonizacija palengvintų tarptautines operacijas ir sumažintų arbitražą.
Aiškios taisyklės gali atrakinti didžiulį stablecoin priėmimą ir naujas mokėjimo grandines: įmonės galėtų kurti efektyvesnes prekybos sistemas, bankai — supaprastinti ribinių operacijų valdymą, o vartotojai — naudotis pigesnėmis ir greitesnėmis paslaugomis. Tačiau jei nežinomybė išliks, rinka gali likti mažesnė, labiau susiskaidžiusi ir labiau priklausoma nuo egzistuojančių kriptovaliutų infrastruktūrų ir rizikingų dalyvių. Tokios trajektorijos skirtumas tarp reguliavimo sprendimų padės nuspręsti, ar stablecoinai taps infrastruktūriniu JAV dolerio plėtros įrankiu, ar labiau ribota, pelną generuojančia niša keliose kompanijose.
Galiausiai, šios politikos sprendimai turės platesnes geopolitines pasekmes. Jei JAV sugebės sukurti patikimą, skaidrų ir konkurencingą stablecoin reguliavimą, šalies valiuta galėtų būti sustiprinta globalaus finansų ekosistemos kontekste. Priešingu atveju, sprendimų projektų spragos ir percepcija apie nepakankamą skaidrumą gali paskatinti verslus ir investicijas migracijai į jurisdikcijas su aiškesnėmis arba labiau palankios taisyklėmis. Todėl dabar priimami įstatymai ir papildomos gairės formuos ne tik JAV vidaus rinką, bet ir tarptautinę finansinę architektūrą.
Šaltinis: cryptonews
Palikite komentarą