6 Minutės
Buvęs Pasaulio banko vadovas: stabilūs žetonai yra strateginė prioritetinė sritis
Davidas Malpassas, buvęs Pasaulio banko prezidentas, ACI konferencijos "Payments Unleashed" dalyviams spalio 22 d. sakė, kad stabilūs žetonai (stablecoins) iš esmės keičia mokėjimų infrastruktūrą ir tarpvalstybinę prekybą. Jis tvirtino, kad Jungtinėms Valstijoms būtina priimti aiškią ir inovacijoms palankią kriptovaliutų reguliavimo bazę, kad būtų išsaugota dolerio reikšmė tarptautinėje prekyboje ir palaikomas fintech sektoriaus augimas. Malpassas pabrėžė, jog silpnos ar nenuoseklios JAV politikos atveju Europa ir Kinija gali užimti svarbią rinkos dalį skaitmeninių mokėjimų ir stabilaus žetono paslaugų srityje.
Kodėl stabilūs žetonai yra svarbūs pasauliniu mastu
Stabilūs žetonai gali reikšmingai sumažinti sandorių išlaidas, leisti beveik momentinį atsiskaitymą ir išplėsti prieigą prie skaitmeninių mokėjimų tiek vartotojams, tiek įmonėms visame pasaulyje. Tokie tokenai, susieti su fiat valiuta arba turto krepšeliu, vis dažniau naudojami tarpvalstybiniams pervedimams, decentralizuotoms finansų (DeFi) operacijoms ir onchain komercijai. Kai leidėjai laikosi aiškių, skaidrių rezervų praktikų ir reguliacinių apsaugų, stabilūs žetonai gali sumažinti tarptautinės prekybos trintį, pagreitinti likvidumo judėjimą ir integruoti anksčiau nepasiekiamas rinkas.
Techniniu požiūriu stabilūs žetonai veikia skirtingais modeliais: fiat-pagrįsti (reservecollateralized), kripto-pagrįsti, mišrūs arba algoritminiai sprendimai. Kiekvienas modelis turi privalumų ir rizikų: fiat-pagrįsti žetonai paprastai pasižymi didesniu kainos stabilumu ir aiškesne teisine pozicija, o kripto-pagrįsti ar algoritminiai sprendimai dažnai labiau priklauso nuo rinkos likvidumo bei protokolo dizaino. Dėl šių skirtumų reguliavimo standartai, audito reikalavimai ir rezervų valdymo praktikos tampa kritiniais elementais užtikrinant pastovumą ir pasitikėjimą.
Reguliavimas ir pasitikėjimas yra būtini
Malpassas pabrėžė, kad pasitikėjimas stabilių žetonų leidėjais yra kertinis veiksnys. Aiškios taisyklės dėl rezervų užtikrinimo, nepriklausomų auditų, vartotojų apsaugos ir kovos su pinigų plovimu (AML) laikymosi nulems, ar stabilūs žetonai galės saugiai ir atsakingai plėstis. Tai apima ne tik ataskaitų teikimą ir reguliarias patikras, bet ir teisines garantijas dėl išpirkimo teisių, turto custodian‘ų reikalavimų, kapitalo reikalavimų leidėjams bei procedūrų avarinių atvejų valdymui.
Policymaker'iai turi rasti pusiausvyrą tarp inovacijų skatinimo ir saugiklių įdiegimo, kad vartotojai, verslas ir instituciniai partneriai galėtų pasitikėti stabiliais žetonais kaip mokėjimo ar likvidumo instrumentu. Aiškūs reikalavimai dėl proof-of-reserves, periodinių ataskaitų, nepriklausomų auditorių ataskaitų ir reguliavimo priežiūros — tai elementai, kurie sumažina sistemos riziką ir didina vartotojų pasitikėjimą. Be to, svarbu apibrėžti tarpvalstybines taisykles ir interoperabilumo standartus, kad stabilūs žetonai galėtų veikti sklandžiai tarptautinėse mokėjimų gentyse ir išvengti teisinių spragų, kurios gali būti išnaudotos nepagrįstam rizikos plitimui.
Prieiga prie rezervų geležinkelių (payment rails) – galimas pokytis
Malpassas palankiai įvertino idėją, kurią pasiūlė Federalinės Rezervų sistemos narys Christopher Waller — ribota prieiga prie Fed mokėjimų infrastruktūros reguliuojamoms stabiliojo žetono įmonėms ir fintech bendrovėms per vadinamuosius „skinny master accounts“. Toks modelis galėtų sumažinti priklausomybę nuo correspondent bank‘ų tinklų, pagerinti likvidumo valdymą ir pagreitinti atsiskaitymus, taip stiprinant JAV pozicijas skaitmeninių mokėjimų srityje.
Konkrečiai, tiesioginė prieiga prie centrinio banko mokėjimo sistemų gali suteikti stabiliesiems žetonams galimybę greičiau pasiekti galutinį atsiskaitymą (settlement finality), sumažinti likvidumo sąnaudas ir supaprastinti tarpininkų grandinę. Tai taip pat galėtų mažinti sistemos riziką, susijusią su correspondent bankų likvidumo nutraukimu ar restruktūrizavimu. Visgi toks sprendimas reikalautų griežtų reikalavimų dėl prieigos kriterijų, rizikos valdymo, atitikties AML/KYC standartams ir skaidrumo dėl rezervų valdymo.
Konkurencija iš Europos ir Kinijos
Malpassas pažymėjo, jog Europa ir Kinija spartina savo stabiliojo žetono ir skaitmeninių valiutų (įskaitant centrinių bankų išleidžiamus skaitmeninius pinigus, CBDC) programas bei kuria reglamentavimo aplinką, palankią skaitmeninių mokėjimų plėtrai. Europos Sąjunga, vykdydama MiCA (Markets in Crypto-assets) iniciatyvas ir kitus teisės aktus, siekia sukurti aiškų reguliavimo rėmą, o Kinija tęsia savo skaitmeninio juanio pilotus ir infrastruktūros modernizavimą. Tokia dinamika verčia JAV priimti strateginius sprendimus: arba skatinti inovacijų ekosistemą, kuri išsaugotų dolerio pirkimo galią ir finansinį autoritetą, arba rizikuoti prarasti pozicijas globaliose, sparčiai besikeičiančiose rinkose.
Konkurencijos elementas čia yra ne tik technologinis — tai taip pat geopolitinis ir ekonominis. Skaitmeninių mokėjimų paslaugų pasiekiamumas, greitis ir sąnaudos daro įtaką tarptautinei prekybai, kapitalo srautams ir finansinių paslaugų eksporto galimybėms. Jei Europos ir Kinijos iniciatyvos pasiūlys sklandesnes, saugesnes ar ekonomiškai patrauklesnes alternatyvas, tarptautiniai verslai ir šalys gali linkti prie tų sprendimų, taip keičiant rinkos dalis ir mažinant dolerio monopolį tam tikrose mokėjimų grandinėse.
Politikos pasekmės ir užbaigiamosios mintys
Malpasso nuomone, kelias yra aiškus: priimti nuoseklią kriptovaliutų reguliaciją, suteikti atsakingą prieigą prie centrinio banko infrastruktūros ir skatinti skaidrius rezervų standartus stabiliojo žetono leidėjams. Tokia politika turėtų apimti ne tik vietinius reguliavimus, bet ir tarptautinį koordinavimą, kad būtų išvengta reguliavimo fragmentacijos ir užtikrintas interoperabilumas. Tai reiškia bendrus standartus dėl ataskaitų teikimo, audito praktikų, rezervų struktūros, vartotojų apsaugos ir krizės valdymo mechanizmų.
Tokia pozicija taip pat įtraukia diskusiją apie pinigų vadovybę, finansinį stabilumą ir skaitmeninių aktyvų vaidmenį globalioje ekonomikoje. Stabilūs žetonai gali prisidėti prie efektyvesnės tarptautinės prekybos, mažinti pervedimų sąnaudas besivystančiose šalyse ir skatinti finansinę įtrauktį. Tačiau be aiškių taisyklių ir reguliacinių standartų kyla sistemos rizikos — likvidumo šokai, panikos išpirkimai (run risk), ar operacinės rizikos problemos gali turėti plataus masto pasekmes finansinėms institucijoms ir ekonomikai.
Davidas Malpassas, kuris tapo Pasaulio banko prezidentu 2019 m. po kandidatūros pateikimo tuometinio JAV prezidento Donaldo Trumpo, išlieka reikšmingu balsu tarptautinių finansų ir JAV politikos diskusijose. Jo pasisakymai atkreipia dėmesį į poreikį greitai ir strategiškai atsakyti į technologinius pokyčius, taip užtikrinant, kad JAV ir kitos didžiosios ekonomikos išlaikytų vadovaujančias pozicijas skaitmeninių mokėjimų eroje.
Praktiniai žingsniai, kuriuos gali svarstyti politikos formuotojai ir reguliuotojai, apima: sukurti aiškų teisinį statusą stabiliesiems žetonams, nustatyti rezervų ir audito standartus, įvertinti prieigos prie centrinių bankų infrastruktūros modelius (pvz., „skinny master accounts"), stiprinti AML/KYC procedūras ir skatinti tarptautinį dialogą dėl interoperabilumo. Verslo bendruomenei tai reiškia, kad reikės investuoti į veiklos skaidrumą, reguliavimo atitiktį ir technologinį pasirengimą, kad būtų padidintas pasitikėjimas ir paruošta infrastruktūra mastui pasiekti.
Galutinė išvada — stabilūs žetonai nėra vien technologinė naujovė; tai skaitmeninė finansų ekosistemos dalis, kurios kūrimo kryptis ir reguliavimas turės tiesioginę įtaką tarptautinei prekybai, finansiniam stabilumui ir geoeconominei pusiausvyrai. Atsakingai suformuota politika gali skatinti inovacijas ir užtikrinti apsaugas, o neveikimas gali leisti konkurentams užimti strateginę persvarą globalioje skaitmeninių mokėjimų infrastruktūroje.
Šaltinis: crypto
Palikite komentarą