6 Minutės
Japonija perkelia kriptovaliutų priežiūrą iš mokėjimų į vertybinius popierius
Japonijos finansų priežiūros institucijos ruošiasi reikšmingam reguliavimo pertvarkymui, pagal kurį kripto aktyvų priežiūra būtų perkelta iš šalies mokėjimų režimo į vertybinių popierių teisę. Finansų tarnyba (angl. Financial Services Agency, FSA) paskelbė išsamų Finansinės sistemos tarybos (Financial System Council) darbo grupės pranešimą, kuriame siūloma teisinį kripto reglamentavimo pagrindą perkelti nuo Payment Services Act (PSA) prie Financial Instruments and Exchange Act (FIEA).
Toks siūlymas grindžiamas paprasta logika: kriptovaliutos ir kitoks tokenų turtas vis dažniau vertinami kaip investiciniai instrumentai tiek vidaus, tiek tarptautiniu mastu, todėl reikalauja atitinkamų skaidrumo, valdymo ir investuotojų apsaugos mechanizmų, panašių į tuos, kurie taikomi tradiciniams finansiniams produktams. Perkėlus kripto priežiūrą į vertybinių popierių sritį, žetonų pardavimai, prekybinė veikla ir su tuo susijusios paslaugos patektų į tas pačias atitikties (compliance) nuostatas, kurios reguliuoja vertybinių popierių rinkas.
Nors tai reikštų, kad dalis kriptovaliutų ekosistemos dalyvių susidurtų su griežtesnėmis procedūromis ir didesnėmis atskaitomybės pareigomis, tokia pertvarka taip pat siekia sumažinti sisteminę riziką, skatinti institucijų dalyvavimą rinkoje ir didinti investuotojų pasitikėjimą. Dėl to, kad FIEA turi plačiai išvystytas taisykles dėl prospektų, ataskaitų ir rinkos priežiūros, daugelis tokenų emisijų ir IEO (initial exchange offering) modelių būtų peržiūrėti ir, tikėtina, pritaikyti prie prospekto tipo reikalavimų, privalomų finansiniams instrumentams.
Kokius pokyčius atneštų perėjimas prie FIEA
Kriptovaliutų priskyrimas prie FIEA ribos reikštų griežtesnes atskleidimo pareigas ir išsamias vykdymo nuostatas. Išankstiniai vykdymai, tokie kaip IEO ir biržų inicijuotos žetonų pardavimai, turėtų pateikti išankstines atskleidimo ataskaitas, kurių turinys būtų panašus į tradicinių vertybinių popierių prospektus: informacija apie pagrindines projekto organizacijas ir valdymo struktūras, žetonų emisijos mechaniką, paskirstymo planus, galimų konfliktų suinteresuotumo atskleidimą, rizikos veiksnius ir finansinius projekcijos duomenis, jei tokie taikomi.
Tokia reforma reikštų ir papildomas technines reikalavimų pakopas: nepriklausomi kodo auditai, atliekami trečiųjų šalių saugumo ir audito specialistų, taptų būtinybe, o mainai (biržos) turėtų atsižvelgti į savireguliacijos organizacijų (SRO) išvadas ir rekomendacijas. Be to, būtų numatytos privalomos procedūros dėl žetonų saugumo, valdymo taisyklių, tokenų išleidimo grandinių (smart contract lifecycle) ir nuolatinės kodo priežiūros. Tokie reikalavimai skirtųsi priklausomai nuo tokeno ekonomikos (tokenomics), ar tai būtų utility tokenas, governance tokenas ar tokenizuotas vertybinis popierius.
Svarbu pabrėžti ir tai, kad išleidėjams (issuer) nebereikėtų slėptis už abstrakčių decentralizacijos teiginių, kad išvengtų identiteto ir veiklos atskleidimo. Darbo grupė siūlo privalomą išleidėjų identifikavimą, aiškų pranešimą apie tokenų kūrimo mechanizmus ir paskirstymo tvarkaraščius, taip pagerinant skaidrumą tiek investuotojams, tiek reguliuotojams. Tokios nuostatos taip pat apimtų informaciją apie su kūrėjais susijusias institucijas, valdymo grandis ir bet kokius centralizuotus operacijų aspektus, kurie gali turėti įtakos tokeno vertei ar likvidumui.
Vykdymas, rinkos integralumas ir tarpvalstybinės platformos
Projekte numatytas reguliavimo rėmas taip pat suteiktų reguliatoriams galingesnes vykdymo priemones prieš neįregistruotas platformas, įskaitant ofšorinius operatorius ir su decentralizuotomis biržomis (DEX) susijusias paslaugas. Daugelyje jurisdikcijų problema yra tai, kaip užtikrinti priežiūrą prieš platformas, kurios teikia prieigą prie likvidumo ar tarpininkavimo paslaugų be įprastų licencijavimo reikalavimų; siūlomas modelis numato aiškesnes sankcijas ir galimybes blokuoti teisėtumo pažeidimus.
Ataskaitoje taip pat rekomenduojama aiškiai uždrausti insider prekybą ir rinkos manipuliaciją, kas atitiktų ES MiCA (Markets in Crypto-Assets) reglamento principus bei neseniai įvestas Pietų Korėjos priemones. Konkretūs pasiūlymai apima privalomą prekybos monitoringą, pranešimų apie neįprastą veiklą teikimą, vidinių prieigos kontrolės mechanizmų reikalavimus ir griežtesnį sankcionavimą už manipuliaciją ar rinkos piktnaudžiavimą. Tai turėtų padėti sumažinti riziką mažo likvidumo tokenų rinkose ir sumažinti galimų finansinių nusikaltimų pavojų.
Reguliavimo aiškumo gerinimas yra numatomas kaip priemonė sumažinti sisteminę riziką ir suartinti Japonijos kripto rinkos praktiką su tarptautiniais vertybinių popierių standartais. Praktikoje tai reikštų, kad biržos, tokenų leidėjai ir kiti rinkos dalyviai susidurtų su didesnėmis atitikties (compliance) išlaidomis — pavyzdžiui, dėl privalomų audito ataskaitų, papildomų KYC/AML procedūrų, kapitalo reikalavimų ar rezervų struktūrų — tačiau gautų aiškesnį reguliacinį lauką, kuris skatintų institucinius investuotojus, geresnę likvidumą ir platesnę investuotojų apsaugą.
Politikos kontekstas: mokesčiai ir išvestinės priemonės
Šis reguliavimo pakeitimas sutampa su Tokijo svarstymu dėl mokesčių reformų, susijusių su kripto pelnais. Vienas iš siūlymų — nustatyti fiksuotą 20% tarifą kripto pelnui, taip supaprastinant apmokestinimą ir suteikiant aiškesnę mokesčių naštos prognozę tiek mažiems, tiek dideliems investuotojams. Tačiau tokio modelio įvedimas kelia klausimų apie tai, kaip būtų priskiriami pelnai: ar kaip kapitalo prieaugis, ar kaip reguliari veikla, ir kaip tai paveiktų apmokestinimo laiko momentą, atskaitymus ar tarpininkų ataskaitų teikimą (angl. reporting).
Tuo pačiu metu FSA išreiškė atsargumą dėl išvestinių priemonių, leidžiant išvestinėms finansinėms priemonėms pasireikšti ant užsienio kriptovaliutų biržų kotiruojamų biržoje prekiaujamų fondų (ETF) pagrindų. Pranešama, kad tam tikri pagrindiniai kripto aktyvai buvo pažymėti kaip „nepageidautini“ dėl išvestinių priemonių eksponavimo, t. y. reguliatoriai baiminasi dėl tam tikrų kripto turtų didelio svyravimo, likvidumo stokos arba teisinių neapibrėžtumų.
Šie lygiagrečiai politiniai pokalbiai — apie mokesčius, ETF, išvestinių priemonių leidimą ir vertybinių popierių traktuotes — rodo Japonijos siekį sukurti visapusišką, rinkai orientuotą skaitmeninių aktyvų reguliavimo sistemą. Tokiu būdu valdžios institucijos siekia subalansuoti inovacijų skatinimą ir rinkos saugumą: nors kai kurie produktai ir paslaugos gali būti laikinai apribojami, bendras tikslas yra sukurti stabilų teisinį pagrindą, kuris leistų plėtoti institucinius produktus ir kartu apsaugotų mažmeninį investuotoją.
Biržoms, tokenų projektams ir investuotojams siūloma pasirengti griežtesnei atitikties (compliance) kultūrai, aiškiai dokumentuoti tokenų ekonomikas, užtikrinti nepriklausomus kodo ir saugumo auditus bei stiprinti vidaus kontrolės sistemas. Taip pat svarbu tobulinti ataskaitų teikimo mechanizmus, kad mokestiniai reikalavimai būtų įgyvendinami skaidriai ir efektyviai, o tarpvalstybinio informacijos mainai tarp reguliatorių būtų spartesni ir aiškesni.
Kaip Japonija juda link kripto priskyrimo prie vertybinių popierių teisės, rinkos dalyviai turėtų atidžiai stebėti galutinių taisyklių rengimą ir numatomus įgyvendinimo terminus. Tokie pokyčiai gali pakeisti IEO procedūras, kotiravimo reikalavimus, tarpvalstybinį vykdymą ir priežiūrą, o kartu priartinti Japonijos kripto reglamentavimą prie tarptautinių standartų. Praktiniai žingsniai galėtų apimti rizikos vertinimą kiekvienam tokenui, pasirengimą teikti išsamius prospekto tipo dokumentus, pasirengimą savireguliacijos ataskaitoms ir technologiniams saugumo reikalavimams bei supratimą, kaip mokesčių pakeitimai paveiks investuotojų grąžos lūkesčius.
Šaltinis: cointelegraph
Palikite komentarą