ES vyriausybės susitarė dėl skaitmeninio euro pozicijos

ES vyriausybės susitarė dėl skaitmeninio euro pozicijos

Komentarai

6 Minutės

ES vyriausybės susitarė dėl skaitmeninio euro pozicijos

Europos Sąjungos vyriausybės pasiekė susitarimą dėl vieningos pozicijos skaitmeninio euro veiklos modelyje. Skaitmeninis euras, kaip centrinio banko skaitmeninė valiuta (CBDC), skirtas stiprinti euro monetarinę suverenitetą ir modernizuoti mokėjimus visoje euro zonoje. Šis sprendimas yra atsakas į didėjančią konkurenciją iš JAV doleriu denominuotų stablecoin’ų, didžiųjų mokėjimo paslaugų teikėjų ir kito privačiojo sektoriaus spaudimo finansinių mokėjimų ekosistemai.

Fonas ir laiko linija

Europos Centrinis Bankas (ECB) oficialiai pradėjo skaitmeninio euro projektą 2021 m., o Europos Komisija pateikė įstatymų pasiūlymus 2023 m. Per pastaruosius daugiau nei dvejus metus valstybės narės derino bendrą poziciją, analizuodamos techninius, teisės aktų ir finansinio stabilumo aspektus. ES Tarybos susitarimas suteikia mandatą pradėti politinius derinimus, o tolesnis žingsnis – Europos Parlamento pozicijos priėmimas. Kai abu instituciniai veiksmai sutaps, galimi formalūs trialogai tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos.

Remiantis dabartiniais politiniais grafikais ir techninėmis pasirengimo stadijomis, EK ir ECB numato, kad pilotiniai bandymai galėtų prasidėti apie 2027 metus. Jei bus pasiektas politinis konsensus dėl teisinio rėmo, pilnas įdiegimas gali būti planuojamas nuo 2029 m. Tokia laiko linija priklausys nuo testavimo rezultatų, IT infrastruktūros paruošimo, kibernetinio saugumo sprendimų ir teisinio reguliavimo pabaigos.

Internetinis ir neprisijungęs veikimas

Tarybos tekstas pabrėžia, kad nuo išleidimo dienos turi būti prieinamos tiek internetinė, tiek neprisijungusi (offline) skaitmeninio euro versijos. Tokia pozicija atitinka ECB rekomendacijas ir skiriasi nuo pasiūlymų, kurie rėmėsi vien tik internetiniu modeliu, manydami, kad privačios sektoriaus technologijos galėtų užtikrinti offline poreikius.

Neprisijungęs režimas laikomas esminiu atsparumui ir patikimumui užtikrinti: kai nėra interneto ryšio arba kai trūkinėja telekomunikacijos tinklai, vartotojai ir prekybininkai vis tiek galėtų atlikti ir priimti mokėjimus. Be to, offline funkcionalumas sustiprina finansinę įtrauktį – suteikia galimybę naudotis skaitmenine valiuta regionuose su prastesniu ryšiu arba tarp vyresnio amžiaus vartotojų, kurie mažiau linkę naudotis sudėtingomis skaitmeninėmis paslaugomis.

Techniniu požiūriu offline sprendimai reikalauja saugaus saugojimo piniginėse, momentinių sinchronizavimo mechanizmų ir griežtų apsaugos priemonių nuo dvigubo išleidimo. Tai reiškia, kad offline operacijų modelis turi būti kruopščiai projektuojamas, derinant kriptografinius sprendimus, laikinas limitus ir pasitikėjimo mechanizmus tarp vartotojo įrenginio ir centrinių sistemų.

Finansinis stabilumas, limitai ir mokesčiai

Valstybės narės akcentavo saugiklius, skirtus apsaugoti finansinį stabilumą. Sutartos priemonės apima klientų turėjimo limitus – tai yra mechanizmai, kurių tikslas užkirsti kelią masinei lėšų migracijai iš indėlių bankuose į CBDC per trumpą laiką. Tokie limitai gali būti nustatomi tiek kasdienėms, tiek laikino pobūdžio riboms, o jų dydis derinamas su makroprudencinėmis priemonėmis.

Kita svarbi priemonė – pereinamojo laikotarpio kompensavimo sistema mokėjimo paslaugų teikėjams. Taryba pasiūlė mechanizmą, kuriame pradiniu penkerių metų laikotarpiu būtų taikomi fiksuoti tarpininkavimo (interchange) ir prekybininkų (merchant) mokesčių lubos. Vėliau mokesčių ribos būtų susietos su skaitmeninio euru veiklos realiomis sąnaudomis, siekiant užtikrinti skaidrų ir teisingą kainodaros modelį.

Tokių apsaugų tikslas – išvengti staigių bankų kapitalo ir indėlių nuostolių, išlaikyti bankų vaidmenį finansavimo grandinėje bei palaikyti kredito tiekimą į ekonomiką. Be to, ribos ir mokesčių reguliavimas turi skatinti konkurenciją tarp mokėjimo paslaugų teikėjų ir užkirsti kelią neteisingai privačių subjektų praktikoms, kurios galėtų sukelti rinkos iškraipymus.

Techniniu ir reguliaciniu požiūriu būtina sukurti stebėsenos ir atsako mechanizmus: periodinį poveikio rinkai vertinimą, stresinius testus ir koordinuotą bendradarbiavimą tarp ECB, nacionalinių centrinių bankų ir priežiūros institucijų. Tokios priemonės padėtų užtikrinti, kad įvedus skaitmeninį eurą, būtų išvengta nenumatytų sisteminių rizikų.

Strateginė autonomija ir rinkos poveikis

ES pareigūnai išreiškė susirūpinimą dėl per didelio priklausomumo nuo JAV pagrindu veikiančių mokėjimų milžinų, tokių kaip Visa, Mastercard ir PayPal, taip pat dėl rizikos, kad užsienio emisijos stablecoin’ai gali įsitvirtinti Europoje. Sukurdama reguliuojamą skaitmeninį eurą, Europos Sąjunga siekia sustiprinti strateginę autonomiją, paskatinti konkurenciją mokėjimų ekosistemoje ir pasiūlyti patikimą viešą alternatyvą privačioms stablecoin’ų sprendiniams.

Skaitmeninis euras gali tapti viešąja infrastruktūra, kuri užtikrina interoperatyvumą tarp skirtingų mokėjimo paslaugų, mažina priklausomybę nuo vieno ar kelių tarptautinių tiekėjų ir stiprina vietinių fintech įmonių galimybes. Tuo pačiu metu inicijuojama politika sieks užtikrinti vartotojų privatumo apsaugą ir kibernetinį saugumą, kartu suderinant atvirumo ir inovacijų skatinimo principus.

Rinkos poveikis priklausys nuo įdiegimo modelio: jei skaitmeninis euras bus lengvai prieinamas vartotojams ir prekybininkams, jis gali sumažinti tranzakcijų kaštus, pagreitinti tarptautinius mokėjimus ir padidinti elektroninių mokėjimų efektyvumą. Tačiau netinkamas reguliavimas ar per didelis privačių interesų įtaka gali sukelti rinkos fragmentaciją arba trukdyti naujų inovacijų atsiradimui.

Vertinant konkurencinį kraštovaizdį, svarbu pabrėžti, kad skaitmeninis euras nėra skirtas konkuruoti su privačiomis kriptovaliutomis dėl spekuliacinės vertės – jo paskirtis yra tvarkyti viešuosius grynųjų pinigų funkcinius poreikius, užtikrinti mokėjimų patikimumą ir pasiūlyti saugią bei reguliuojamą atsiskaitymo priemonę.

Ką veiks toliau

Po Tarybos susitarimo derybininkai lauks Europos Parlamento pozicijos. Kai abi institucijos suderins savo pozicijas, prasidės formalūs trialogai, kurių metu bus formuojamas galutinis teisinis rėmas skaitmeniniam eurui. Pagrindiniai trialogų klausimai apims interoperatyvumą su esamomis mokėjimų sistemomis, vartotojų apsaugą, privatumo garantijas, kovos su pinigų plovimu (AML) priemones bei ECB ir nacionalinių institucijų vaidmenų nustatymą.

Prieš pradedant plačias diegimo fazes, reikės užbaigti techninius standartus, įskaitant:

  • interoperatyvumo protokolus tarp skirtingų skaitmeninių piniginių ir mokėjimo paslaugų;
  • saugaus raktų valdymo ir šifravimo standartus;
  • offline transakcijų sinchronizavimo ir prevencijos nuo dvigubo išleidimo mechanizmus;
  • duomenų valdymo, privatumo ir prieigos kontrolės taisykles;
  • monitoringo ir ataskaitų teikimo procesus AML ir kovos su apgaulėmis kontekste.

Tokia sėkminga įgyvendinimo strategija reikalauja glaudaus bendradarbiavimo tarp Europos institucijų, nacionalinių centrinių bankų, privačių sektoriaus technologijų partnerių ir mokėjimo paslaugų teikėjų. Diskusijų metu akcentuojama, kad skaitmeninio e euro kūrimas turi būti etapinis, su aiškiais vertinimo momentais ir galimybe koreguoti politiką pagal realius bandymų rezultatus bei vartotojų ir rinkos atsiliepimus.

Šis konsensusas žymi reikšmingą žingsnį Europos skaitmeninės valiutos strategijoje: jis bando subalansuoti inovacijų skatinimą su kadarinių saugiklių įtvirtinimu, siekiant apsaugoti finansinį stabilumą ir vartotojų pasitikėjimą besikeičiančioje skaitmeninių mokėjimų ir kriptovaliutų aplinkoje. Skaitmeninio e euro iniciatyva taip pat yra susijusi su platesnėmis ES skaitmeninės rinkos, fintech sektoriaus ir skaitmeninės infrastruktūros politikomis, todėl jos poveikis gali būti plataus masto – nuo mokėjimų efektyvumo iki geopolitinės finansinės įtakos ir reguliacinės sistemos stiprinimo.

Galiausiai, svarbu pabrėžti, kad sėkmingas skaitmeninio euro įdiegimas priklausys ne tik nuo techninių sprendimų, bet ir nuo pasitikėjimo visuomenėje, skaidrios komunikacijos apie duomenų apsaugą bei teisių užtikrinimą, taip pat nuo lankstesnio reguliacinio požiūrio, leidžiančio integruoti naujas technologijas be per didelio rizikos perkėlimo į vartotojus ar finansines sistemas.

Šaltinis: crypto

Palikite komentarą

Komentarai