7 Minutės
Kazachstanas finansuos nacionalinį kripto rezervą konfiskuotomis skaitmeninėmis lėšomis
Kazachstano Nacionalinė investicijų korporacija (NIC), Nacionalinio banko investicinė šaka, patvirtino planus suformuoti nacionalinį kripto rezervą, naudojant iš tyrimų ir teisėsaugos konfiskuotas skaitmenines valiutas kartu su tradicinėmis užsienio valiutų ir aukso atsargomis. Ši iniciatyva žymi naują etapą Centrinės Azijos valstybės finansų politikoje — siekiama formalizuoti viešą finansinį buferį, susietą su blokų grandinės aktyvais ir kitomis priemonėmis.
Finansavimo mišinys ir pradinis kapitalo paskirstymas
Timuras Suleimenovas, Nacionalinio banko valdybos pirmininkas, nurodė, kad maždaug 350 mln. JAV dolerių užsienio valiuta ir auksu jau yra rezervuoti rezervui paremti. Šios likvidžios atsargos suteikia finansinį pagrindą pirmiesiems žingsniams formuojant oficialų portfelį. Be šių likvidžių priemonių, NIC atstovai vietos žiniasklaidai teigė, kad rezervo turtą papildys teisėsaugos konfiskuotos kriptovaliutos, kurios bus konvertuojamos į formaliai valdomą viešąjį turto fondą.
Verta pažymėti, kad toks modelis nėra vien tik vertybinių popierių ar tradicinio rezervinio fondo kaupiamasis požiūris — čia derinami teisinių procesų metu atkuriami aktyvai, tarptautiniai rezervai ir profesionalus valdymas. Tai sukuria tiek politinį, tiek auditavimo sluoksnį, reikalingą sudėtingiems kriptoaktivų srautams valdyti valstybiniame kontekste.
Vietoj tiesioginio kriptovaliutų pirkimo, NIC atidarė sąskaitą šalies Centrinėje deponavimo institucijoje, kad kripto ekspozicija būtų nukreipiama per išorinius valdytojus. NIC atrinko penkis rizikos draudimo fondus (hedge funds), kurie bus atsakingi už kriptoinvesticijų valdymą, ir ilgainiui planuoja skirti lėšų kriptovaliutoms skirtoms rizikos kapitalo (venture capital) struktūroms. Tokia struktūra leidžia suteikti reguliuotą ekspoziciją bitcoin, ethereum ir kitiems likvidiems skaitmeniniams aktyvams, pasikliaujant profesionaliu fondo valdymu, siekiant sumažinti operacinius, saugojimo (custody) ir teisinius rizikos veiksnius.
Praktiškai tai reiškia kelis svarbius veiksmus:
- teisinis konfiskuotų kripto perėjimas į valstybės valdomą vertybinį fondą;
- naudojimasis centralizuotų depozitoriumų mechanizmais pavedimų ir turto apskaitos patikimumui užtikrinti;
- įdarbinimas išorinių fondų ir profesionalių valdytojų, turinčių patirties skaitmeninių turtų rinkoje;
- laipsniškas kapitalo paskirstymas, kad būtų išvengta didelių rinkos svyravimų ir likvidumo problemų.
Rizikos valdymo požiūriu, toks modelis siekia subalansuoti keturias pagrindines sritis: likvidumą (kad valstybės rezervas galėtų vykdyti stabilias operacijas), saugojimą (naudojant patikimas custodian paslaugas), teisinį pagrindimą (aiški atsekamumo schema tarp konfiskavimo ir valdymo) ir portfelio diversifikaciją (naudojant tradicines ir skaitmenines priemones).
Institucinis kontekstas ir ankstesni pareiškimai
Prezidentas Kasym-Žomart Tokajevas pirmą kartą patvirtino planus skirti specialų kripto rezervą rugsėjį, pažymėdamas, kad fondą taip pat gali papildyti valstybės remiamos kasybos (mining) operacijomis išgauti monetiniai vienetai. Tai atskleidžia platesnę strategiją, kurioje skaitmeninių aktyvų ekosistema — nuo kasybos iki prekybos ir valdymo — gali tapti integralia nacionalinės finansų sistemos dalimi.
Tokajevas taip pat aptarė platesnį vizijos projektą, kuriame numatyta išvystyti išmanųjį miestą — „CryptoCity“. Šis pasiūlymas yra orientuotas į išmaniųjų miestų technologijų ir kripto pagrindu veikiančių mokėjimo sistemų integraciją prekių ir paslaugų sektoriuje. Tokie projektai gali turėti kelias pasekmes: paskatinti technologinę infrastruktūrą, pritraukti investicijas, bet taip pat reikalauti griežtesnių reguliavimo sprendimų dėl skaitmeninių identitetų, duomenų apsaugos ir mokėjimų saugumo.
Institucinis palaikymas, įtraukiant Nacionalinį banką, NIC ir kitas reguliuojančias institucijas, suteikia projektui legitimumą ir gali palengvinti tarptautinių partnerių bei investuotojų įsitraukimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šios iniciatyvos sėkmė labai priklausys nuo aiškių procedūrų dėl konfiskuotų aktyvų perėmimo, skaidrumo ataskaitų ir nepriklausomo audito praktikos.
Atsargus, bet progresyvus reguliavimo požiūris
Kazachstanas pastaraisiais metais švelnino požiūrį į kriptovaliutų industriją, tačiau išlaikė griežtą kontrolę neleistinai veiklai. 2025 m. pareigūnai neva užblokavo daugiau nei 1 100 internetinių platformų, siūlanių kriptovaliutų keitimo paslaugas, pabrėždami nulio toleranciją neautorizuotoms operacijoms. Šis požiūris rodo, kad valdžia nori skatinti reguliuojamą rinką, bet kartu užkirsti kelią sukčiavimui, finansiniam nusikaltimui ir pinigų plovimui (AML).
Tuo pačiu metu reguliatoriai eksperimentuoja su skaitmeniniais mokėjimais ir stabiliais žetonais (stablecoins). Tokie bandymai leidžia išbandyti naujas atsiskaitymo grandines, pagerinti tarpbankinius mokėjimus ir sumažinti atskirų operacijų kaštus bei laiką. Eksperimentai taip pat suteikia reguliatoriams duomenis, reikalingus būsimam norminiam reguliavimui derinti su technologine realybe.
Astanos finansinių paslaugų institucija (Astana Financial Services Authority) pradėjo priimti reguliavimo mokėjimus per USD susietus stabiluosius žetonus per atrinktus agentus, tarp kurių pirmųjų dalyvių buvo kriptovaliutų birža Bybit. Bybit taip pat paleido visiškai reguliuojamą peer-to-peer (P2P) platformą Kazachstane, siekdama pasiūlyti skaidresnę ir saugesnę aplinką skaitmeninių aktyvų prekybai bei didinti vietos atitikimą teisės aktams ir saugojimo galimybes.
Toks žingsnis — priimti mokėjimus per stabilias valiutas ir leisti reguliuojamoms biržoms veikti — gali padėti sukurti formalų ekosistemos sluoksnį, kuriame įmonės ir vartotojai galėtų saugiai dalyvauti, o valstybė turėtų reikalingus priemones priežiūrai ir mokesčių surinkimui.
Stabilūs žetonai ir blokų grandinės projektai
Atskirai, Kazachstanas inicijavo vidaus stabiliojo žetono projektą, paremtą Solana blokų grandine, kurio koordinavimu užsiima Nacionalinis bankas kartu su vietos komerciniais bankais ir biržomis. Tokie pilotiniai projektai siekia ištirti, kaip stabilūs žetonai gali veikti vietinės ekonomikos kontekste, užtikrinti greitus ir pigesnius atsiskaitymus, taip pat pagerinti tarptautinių sandorių efektyvumą.
Solana pasirinkimas gali būti motyvuotas technologiniais kriterijais — aukštu per sekundę apdorojamų transakcijų kiekiu (TPS) ir mažais mokesčiais — tačiau sprendimas taip pat reiškia, kad reguliatoriai turi atsižvelgti į konkrečios grandinės rizikas: decentralizacijos laipsnį, smart contract saugumą ir ekosistemos priedus. Pilotai, koordinuojami tarp Nacionalinio banko, vietinių bankų ir prekybos platformų, suteikia galimybę ištirti integracijos ir mastelio klausimus saugia aplinka prieš galutinį platinimą.
Be technologinių aspektų, pilotai leidžia išbandyti:
- identifikacijos ir KYC procedūras integruotas su blockchain sprendimais;
- užtikrinimo mechanizmus stabilumo palaikymui (rezervai, garantijos);
- mokėjimo ir kompensavimo mechanizmų sąveiką su tradicinėmis finansų sistemomis;
- teisinius mechanizmus dėl vartotojų apsaugos ir atsakomybės.
Ką tai reiškia kriptovaliutų rinkoms ir politikai
Planas įtraukti konfiskuotas kriptovaliutas į valstybės valdomą rezervą gali paskatinti kitas jurisdikcijas apsvarstyti panašius mechanizmus atgautiems skaitmeniniams turtams. Tai ypač aktualu valstybėms, susidūrusioms su organizuotu nusikalstamumu ar tarptautiniais sukčiavimais, kur kriptovaliutos tampa reikšmingu inkasavimo objektu.
Maršrutas, kuriuo investicijos yra nukreipiamos per rizikos draudimo fondus ir rizikos kapitalo priemones, rodo siekį subalansuoti rinkos ekposiciją su profesionaliu rizikos valdymu. Tokia struktūra gali padėti išvengti tiesioginių pirkimų, kurie galėtų sukelti didelius vienkartinius rinkos sūkius, ir leisti laipsniškai integruoti skaitmeninius aktyvus į valstybės portfelį.
Politiniu ir reguliaciniu požiūriu, Kazachstano modelis demonstruoja pragmatišką integraciją tarp blokų grandinės technologijų, valstybinių finansų ir reguliavimo priemonių. Tai gali turėti šias pasekmes:
- stiprinti pozityvų precedento kūrimą, skatinant tarptautinį dialogą dėl konfiskuotų kripto aktyvų valdymo;
- skatinti technologinių infrastruktūrų kūrimą (pvz., kasybos, saugyklų, reguliuojamų biržų) šalyje;
- didinti dėmesį atitikties (compliance) ir saugojimo (custody) sprendimams, kurie yra būtini institucionaliems investuotojams;
- pateikti testavimo lauką stabiliojo žetono, skaitmeninių mokėjimų ir išmaniojo miesto sprendimams.
Tačiau yra ir iššūkių: teisinių sankcijų dėl konfiskuotų kripto lėšų perleidimas, skaidrumo užtikrinimas, konsoliduotos rizikos išvengimas (pvz., per didelė koncentracija vienoje technologijoje ar biržoje) ir tarptautinių sankcijų bei teisinių ginčų valdymas.
Kripto investuotojams ir stebėtojams Kazachstanas išlieka įdomiu bandymų aikštelės atveju, kuriame susijungia kasyba, saugykla, reguliavimas ir institucionalios investicijos. Sėkmė gali tapti etalonu regionui, o trūkumai — svarbiu perspėjimu dėl rizikų, kurios kyla valstybinio lygmens kripto valdymo bandymuose.
Apibendrinant, Kazachstano žingsnis sukurti nacionalinį kripto rezervą iš konfiskuotų skaitmeninių aktyvų bei tradicinių atsargų rodo besivystantį požiūrį į skaitmeninės ekonomikos integravimą. Svarbu stebėti tolimesnį teisinį reglamentavimą, audito ir skaidrumo mechanizmų diegimą, taip pat tarptautinių normų ir partnerių reakciją, kad šis modelis galėtų tapti tvarus ir naudingas tiek valstybei, tiek platesnei finansų ekosistemai.
Šaltinis: crypto
Palikite komentarą