7 Minutės
Stablecoins expand beyond trading desks — convenience meets new costs
Stablecoinai vis dažniau naudojami realaus pasaulio mokėjimams ir operacijoms, tačiau daugelio lauktos operacinės taupymo galimybės iš dalies nyksta dėl mokesčių, konversijų ir grandininės (on-chain) perkrovos. Niujorke veikiančios blokų grandinės analizės įmonės Artemis nauja analizė rodo sparčią augimo tendenciją skirtingose mokėjimo grandinėse — daugiausia dėl B2B veiklos — tačiau trintis ir tarpiniai kaštai išlieka reikšminga kliūtis plačiajai priėmimui.
Key findings: scale, token share and fee pain
Artemis apskaičiavo maždaug 136 milijardų JAV dolerių vertės stablecoin mokėjimų, priskirtų 33 bendrovėms laikotarpyje nuo 2023 m. sausio iki 2025 m. rugpjūčio, o metinė ekstrapoliacija (annualized run rate) siekia apie 122 milijardus USD. Ataskaita išskaido veiklą pagal naudojimo atvejus ir pateikia kiekvieno kanalo mastą bei specifinius kaštų šaltinius:
- B2B mokėjimai: $76 billion annualized
- Peer-to-peer (P2P): $19 billion
- Card-linked disbursements: $18 billion
- B2C flows: $3.3 billion
- Prefunding operations: $3.6 billion
Rinką dominuoja Tether USDT, sudarantis apie 85 % viso sandorių tūrio, ypač Trono (Tron) blokų grandinėje. Circle emituojamas USDC seka iš paskos ir yra plačiai naudojamas vairākose grandinėse — Tron, Ethereum, Binance Smart Chain ir Polygon. Šie stablecoinai tapo pagrindu vis didesnei daliai kripto mokėjimų ir įmonių pinigų valdymo srautų (treasury flows), apimančių persiuntimus (remittance), prekybininkų išmokas (merchant payouts) ir korporacinius atsiskaitymus (corporate settlements).
From trader tool to payment rails
Artemis bendrasavininkas Anthony Yim ir duomenų mokslininkas Andrew Van Aken pabrėžia, kad stablecoinai perėjo iš įrankių, skirtų prekybai ir likvidumui, į realias mokėjimo grandines (payment rails), kuriomis bendrovės ir klientai naudojasi kasdienėse verslo operacijose. Didieji mokėjimų veikėjai — Visa, Mastercard, PayPal ir Stripe — aktyviai tiria arba vykdo pilotinius projektus su stablecoin integracijomis, kas rodo augantį institucinį susidomėjimą kripto mokėjimais ir blokų grandine pagrįstu settlement procesu.
Šis perėjimas kartu atskleidžia ir silpnybes: nors perlaidos pigesnėse grandinėse, pavyzdžiui, Solana, gali kainuoti dalį cento, realiame pasaulyje vykdomi srautai dažnai reikalauja papildomų operacijų — konvertacijų, biržų on/off rampų, persiuntimų tarp grandinių ir valiutų (FX) skirtumų. Šių komponentų kumuliacinės išlaidos gali prilygti arba viršyti tradicinės finansų sistemos mokesčius, todėl mažesniems sandoriams stablecoin privalumai dažnai mažėja. Tai ypač aktualu B2C ir mikrotransakcijų kontekstuose, kur maržos mažos, o operaciniai mokesčiai — lemiami.
Praktiniai pavyzdžiai rodo, kad kompanijos, siekiančios automatizuoti grynųjų pinigų judėjimą įmonės valdyme (treasury automation), naudojasi stablecoinais dėl greitesnių settlement laikų ir galimybės kontroliuoti likvidumą tarp skirtingų geografiškai paskirstytų padalinių. Tačiau, kai reikia pervesti turtą tarp skirtingų blokų grandinių ar išvesti į fiat valiutą, atsiranda papildomi kaštai: likvidumo suteikimas, slippage, kaupimasis ant centralizuotų biržų ir jų užimtumas, taip pat KYC/AML procedūrų pridėtinis laikas ir kaštai.
Network congestion and conversion costs
Aukšto profilio incidentai iliustruoja problemos mastą: Ethereum tinklo perkrova (congestion) pakelia gas mokesčius iki ekstremalių lygių piko metu, ir yra buvę atvejų, kai vienos operacijos vykdymo kaštai siekė tūkstančius dolerių. Kai investuotojų ir prekybininkų apimtys didėja, grandininė apkrova gali smarkiai padidinti gas mokesčius ir išplėsti prekybos skirtumus (trading spreads) centralizuotose biržose — tai daro tam tikrus stablecoin naudojimo atvejus ekonomiškai nepatrauklius.
Televizijos ir socialinių tinklų asmenybės, tokios kaip Shark Tank teisėjas Kevin O’Leary, socialiniuose kanaluose apibendrino įtampą: kai tik sistemoje atsiranda realus srautas, infrastruktūra pradeda trūkti. Daug ekspertų teigia, kad sprendimas yra daugiasluoksnis mastelio didinimas (multi-layer scaling): į tai įeina layer-2 sprendimai, cross-chain kanalai ir geresnis mainų (exchange) routing, siekiant išlaikyti pažadą apie mažas skaitmeninių pinigų kainas. Layer-2 technologijos (pvz. rollup'ai, plasma ar state channels) gali ženkliai sumažinti on-chain transakcijų kaštus ir padidinti per sekundę apdorojamų sandorių skaičių, tačiau jos susiduria su sudėtingumu koordinuoti likvidumą ir užtikrinti vartotojų patikimumą.
Atskirai reikia pabrėžti konversijų (conversion) kaštų dinamiką: pervedant tarp stablecoin tipų (pavyzdžiui, USDT ↔ USDC) arba keičiant į fiat, sandorio marža, komisiniai biržoms ir likvidumo tiekėjams gali susidėti į reikšmingą kaštų sluoksnį. Ypač kai naudojami decentralizuoti protokolai (DEX) arba kai likvidumas yra išskaidytas per kelias grandines, slippage ir užsakymų vykdymo kaštai tampa svarbiais rizikos ir išlaidų veiksniais.
Regulation, conflicts and new industry entrants
Ataskaita pasirodo po to, kai JAV federalinės institucijos ėmėsi veiksmų kurti reguliacinį rėmą stablecoin emisijai pagal vadinamąjį Genius Act. Kritikai teigia, kad teisės aktas palieka neužbaigtus vartotojų apsaugos ir interesų konfliktų klausimus. Ataskaitoje pateikiami pavyzdžiai apie naujus emitento remiamus (issuer-backed) tokenus ir didžiųjų investuotojų naudojimąsi nuosavais stablecoin instrumentais atliekant didelės vertės korporacinius sandorius, o tai sustiprina poreikį aiškesnei priežiūrai ir atskaitomybei.
Viena ginčytina istorija, minima viešojoje erdvėje, yra USD1 — stablecoin susieta su privačiu verslu; tokie tokenai iliustruoja, kaip emitento paskatos — pavyzdžiui, uždirbti palūkanas iš rezervinių aktyvų, tokių kaip iždo vertybiniai popieriai (Treasury securities) — gali sukurti neaiškius pelningumo modelius, jei trūksta skaidrumo ir tvirto valdymo (governance). Emitento-susieta modelis gali atverti erdvę interesų konfliktams, pvz., kai kompanija panaudoja vartotojų rezervus investicijoms arba paskoloms, nesudarydama aiškaus ataskaitų teikimo apie rezervų sudėtį, likvidumą ir likvidumo valdymo politiką.
Be to, nauji rinkos dalyviai ir riboto pajėgumo emitentai pradeda siūlyti specializuotus stablecoin sprendimus korporacijoms ir instituciniams klientams, pavyzdžiui, įmoninius stablecoin'us, skirtingus skirtus regionams ar valiutų poroms. Tai generuoja konkurenciją, bet kartu didina fragmentaciją — skirtingi token standartai, variantai ir sprendimai sukuria papildomą operacinę sudėtingumą, reikalaujantį išsamios likvidumo valdymo strategijos ir tarptiltinių (interoperability) priemonių.
Outlook: steady growth, but not yet a replacement for fiat rails
Artemis duomenys rodo, kad stablecoin mokėjimai sparčiai auga tiek verslo, tiek vartotojų kanaluose, tačiau jie vis dar sudaro nedidelę dalį pasaulinių mokėjimų apimčių. Norint pasiekti platesnę paritetą su tradicinės finansų infrastruktūros mokėjimo sistemomis (fiat rails), ekosistema turi žymiai sumažinti konvertacijos ir on-chain kaštus, pagerinti cross-chain likvidumą, ir priimti griežtesnes reguliavimo bei valdymo (governance) normas.
Įmonėms ir kripto gimusiems vartotojams (crypto-native consumers) stablecoinai jau suteikia spartesnį settlement, galimybę optimizuoti likvidumą tarp legal entities ir geografinėmis ribomis, bei naują operacinę lankstumą. Tačiau masinio priėmimo atveju industrija turi spręsti kelis svarbius klausimus: mokesčių struktūras (fee structures), mastelio didinimo sprendimus (layer-2, sidechains, rollups), cross-chain tiltus ir mainų vietos (routing) optimizavimą, taip pat skaidrias rezervų praktiką (reserve transparency) — arba rizikuoti pakartoti tas pačias „butelio kaklelio“ problemas, kurios sulėtino ankstesnes finansines infrastruktūros inovacijas.
Techniniai sprendimai, kuriuos daug diskutuojama rinkoje, apima tokias priemones kaip automatizuoti AMM likvidumo pool'ai tarp stablecoin porų, optimizuoti maržos modeliai centralizuotose biržose, ir pažangūs custodial sprendimai, leidžiantys automatizuoti on/off ramp procesus su mažesniu kliento pasipriešinimu. Be to, institucinė infrastruktūra — pavyzdžiui, bankų integracijos ir licencijuoti mokėjimų tvarkytojai — vaidins svarbų vaidmenį integruojant stablecoin sprendimus į esamą fiat mokėjimų tinklą.
Galiausiai, reguliacinių iniciatyvų kryptis bus lemiamas faktorius: darbo grupės, standartizavimo dokumentai ir auditavimo reikalavimai gali padidinti pasitikėjimą ir sumažinti emisijos rizikas. Jei reguliuotojai ir industrijos dalyviai sugebės suderinti saugumo, skaidrumo ir inovacijų reikalavimus, stablecoinai gali tapti reikšmingu papildomu sluoksniu prie egzistuojančių mokėjimo rails, tačiau visiškai pakeisti fiat infrastruktūrą tai greičiausiai reikės laiko ir daug techninių bei reguliacinių sprendimų.
Šaltinis: crypto
Palikite komentarą