8 Minutės
GENIUS Act – liepos mėnesį priimtas teisės aktas, orientuotas į stablecoin'us, jau sukėlė diskusijas tarp bankų, reguliuotojų ir kripto bendruomenės. Kai reguliavimo aiškumas didėja, kyla klausimas: ar mažmeninių klientų indėliai masiškai pasitrauks iš tradicinių sąskaitų į aukštesnį pajamingumą siūlančias stablecoin priemones? Šiame straipsnyje nagrinėjame, ką iš tiesų keičia GENIUS Act, kokios galimos spragos liko, ir kaip tai gali paveikti bankus, technologijų gigantus bei pačius vartotojus.
Ką tiksliai numato GENIUS Act — ir ką palieka neaišku
GENIUS Act aiškiai uždraudžia stablecoin išleidėjams tiesiogiai mokėti palūkanas arba pajamingumą tokenų turėtojams. Tai reiškia, kad pati organizacija, kuri išleidžia stablecoin, negali oficialiai siūlyti „indėlių“ ar „vartotojo atlygio“ modelių, kuriais būtų mokamas fiksuotas arba kintamas pajamingumas tokenų savininkams.
Tačiau įstatymo tekstas neapibrėžia iki smulkmenų situacijos, kai pajamingumą siūlo susijusios platformos, keityklos ar finansinės įmonės, turinčios ryšį su stablecoin išleidėju. Kitaip tariant, jei pati išleidimo institucija nepateikia pajamingumo, bet partnerė platforma siūlo „investavimo priemonę“ arba „taupymo produktą“, susietą su stablecoin, tai gali būti teisine prasme leistina. Būtent ši neaiški zona ir kelia susirūpinimą bankams bei kai kuriems reguliuotojams.
Teisinės spragos ir kodėl jos svarbios
- Netiesioginių pajamingumo kanalų galimybė leidžia išleidėjams ir partneriams kurti produktus, kurie ekonomiškai veikia kaip indėliai, bet formaliai jais nėra.
- Bankų pramonė ragina reguliuotojus uždrausti ir tokias „aplinkkelius“, kad būtų išvengta sisteminio rizikos perėjimo iš bankų sektoriaus į kripto sektorių.
- Reguliacijos silpnumas gali paskatinti greitą inovacijų sklaidą iš pradžių mažesnėje, o vėliau ir plačiau priimtoje rinkoje.
Todėl šis įstatymas iš esmės veikia kaip dvipusis kardas: jis tiksliai riboja tam tikrus veiksmus, bet palieka erdvės naujų verslo modelių atsiradimui per tarpininkus ir partnerius.
Kodėl tai svarbu mažmeniniams indėlininkams?
Vartotojų perspektyvoje paprasta ar net viliojanti priežastis — pajamingumas. Tradicinės taupomosios sąskaitos JAV ir Europoje siūlo itin kuklų grąžos lygį: JAV vidurkis ~0,40%, Europoje apie 0,25%. Tuo tarpu tiek decentralizuotos finansų platformos (DeFi), tiek centralizuotos kriptovaliutų biržos dažnai siūlo daug didesnę grąžą stablecoin indėliams.
Pavyzdžiui, skolinimo ir paskolų protokolai, tokie kaip Aave, rodo, jog kai kurių stablecoin pajamingumas gali siekti apie 3–4 % ar daugiau: USDT aplink 4.02%, USDC apie 3.69% (duomenys pateikti iliustracijai ir gali keistis). Tokie skirtumai sudaro stiprų ekonominį paskatinimą perkelti lėšas iš bankinių sąskaitų į stablecoin pozicijas — ypač jei vartotojas vertina likvidumą ir galimybę greitai disponuoti lėšomis.
Vartotojo patirtis: greita atsiskaitymų ir 24/7 prieiga
Beyond pajamingumo, stablecoin'ai pasižymi greitos atsiskaitymo galimybe ir veikia be tradicinių bankinių darbo valandų. Įsivaizduokite galimybę akimirksniu pervesti pinigus tarp šalių be tradicinių tarpininkų mokesčių ir su minimaliais laukimo laiko intervalais. Tokia praktinė nauda — kombinacijoje su aukštesne grąža — gali būti lemiamas veiksnys daugeliui vartotojų.
Bankų pramonės susirūpinimai ir sisteminė rizika
JAV bankų grupės perspėja, kad greitas ir didelio masto perėjimas prie pajamingų stablecoin produktų gali sulaužyti tradicinio bankų indėlių bazę, kuri finansuoja paskolas ir kreditų kūrimą. Be tinkamo reguliavimo, masinė ištrauka lėšų galėtų sumažinti bankų galimybes teikti kreditus, padidinti palūkanų išlaidas ir apsunkinti likvidumo valdymą.
JAV Finansų departamentas (U.S. Treasury) balandį paskelbė vertinimą, kad masinė stablecoin priėmimo banga galėtų išplauti iki maždaug 6,6 trilijono JAV dolerių iš bankų sistemos. Bank Policy Institute ir kitos institucijos panašiai perspėja apie riziką kreditų kūrimui: per didelis indėlių nuosmukis gali sulėtinti ekonomikos kreditavimą verslui ir namų ūkiams.
Streso laikotarpių rizika
Per ekonominio nerimo ar rinkos nestabilumo laikotarpius indėlių migracija gali pagreitėti — panašiai kaip „bank run“ atvejais. Skubus ir masinis lėšų pervedimas į platformas, kurios siūlo didesnį pajamingumą, bet nėra bankų sistemos dalis, gali sukelti likvidumo spūstis ir priversti bankus brangiai skolintis arba mažinti kredito išdavimą.
Kaip bankai gali reaguoti?
Norėdami išlikti konkurencingi, bankai gali imtis keleto krypčių:
- Didinti mokamas palūkanas indėliams — tai mažins jų pelno maržas (net interest margin) ir gali paveikti bankų pelningumą.
- Kurti savo stablecoin arba partnerystes su kripto platformomis, kad pasiūlytų saugesnes, reguliuojamas alternatyvas.
- Investuoti į technologijas ir UX, kad pasiūlytų vartotojams patogesnę patirtį, panašią į Big Tech sprendimus.
Tushar Jain iš Multicoin Capital prognozuoja, kad „Big Tech“ įmonės — tokios kaip Meta, Google ar Apple — galėtų įsikišti į lenktynes dėl mažmeninių indėlių, siūlydamos stablecoin pagrindu veikiančius produktus su patraukliu pajamingumu ir sklandžia vartotojo patirtimi. Tokios įmonės jau turi milžinišką vartotojų bazę ir techninę infrastruktūrą, reikalingą greitam mastelio pasiekimui.
Big Tech, stablecoin'ai ir rinkos mastas
Yra pranešimų, kad kompanijos kaip Apple, Google, Airbnb ir X (anksčiau Twitter) nagrinėjo stablecoin ar kriptovaliutų sprendimus, siekdamos sumažinti mokesčius ir supaprastinti tarptautinius atsiskaitymus. Iki šiol didelio masto produktų paleidimai nebuvo oficialiai patvirtinti, tačiau galimas tokių platformų įsitraukimas reikštų didesnę paskirstymo galią, vartotojų pasitikėjimą ir legitimumą stablecoin pasiūlymams.
Pagal CoinGecko duomenis, šiuo metu stablecoin rinka sudaro apie 308,3 mlrd. USD: Tether (USDT) dominuoja su ~177 mlrd. USD, o Circle USDC turi maždaug 75,2 mlrd. USD. JAV Finansų departamentas prognozuoja, kad šis rinkos segmentas, esant dabartiniams augimo tempams, iki 2028 m. galėtų išaugti iki maždaug 2 trilijonų USD — tai reikštų apie 566 % prieaugį.
Skalės ir patikimumo sąveika
Didėjant rinkos apimtims, klausimas yra ne tik apie tai, kiek pinigų persikels, bet ir kokia bus pasitikėjimo kokybė. Dideli žaidėjai (Tether, Circle) turi ir likvidumo, ir rinkos matomumo pranašumą, tačiau reguliacinės priemonės, atsakomybė ir ataskaitų teikimas taps svarbiausiomis temomis, jei rinka sparčiai augs.
Pajamingumas, likvidumas ir reguliavimo pusiausvyra
Aukštesnis pajamingumas ant paviršiaus atrodo naudingas vartotojui. Tačiau jis kelia klausimus dėl:
- Likvidumo: ar tie produktai gali garantuoti greitą išėmimą be reikšmingų nuostolių?
- Reguliavimo: kaip apsaugoti vartotojus nuo netikėtų nuostolių ar sisteminio šoko?
- Pripažinimo: ar šie produktai bus traktuojami kaip indėliai, vertybiniai popieriai ar kita finansinė priemonė?
Policymakeriai turi rasti balansą tarp inovacijų skatinimo ir finansinio stabilumo užtikrinimo. Jei teisės aktai uždraus tiesioginius mokėjimus išleidėjams, tačiau leis partneriams tiekti pajamingumo produktus, rinka gali toliau evoliucionuoti per platforminius sprendimus — kartais greičiau, nei reguliuotojai spės reaguoti.
Praktiniai vartotojo pasirinkimai: rizika vs. atlygis
Ar verta vartotojui rizikuoti dėl 3–4 % pajamingumo skirtumo? Atsakymas priklauso nuo kelijų faktorių:
- Rizikos tolerancijos: ar vartotojas pirmenybę teikia garantuotam bankiniam saugumui ar didesniam, bet mažiau aiškiam kripto pajamingumui?
- Lėšų paskirties: ar pinigai skirti trumpalaikiam taupymui, ar ilgalaikei investicijai?
- Platformos patikimumo: ar tiekėjas reguliuojamas, ar turi tvarų likvidumą ir skaidrią ataskaitų struktūrą?
Vartotojams verta atsižvelgti į:
- Diferencijuotas strategijas: dalį pinigų palikti saugiose bankinėse priemonėse, o kitą dalį eksperimentuoti su stablecoin produktais.
- Reserch: patikrinti platformos reguliavimą, rezervų auditus ir skolinimosi modelius.
- Likvidumo planą: turėti greito pasitraukimo planą, jei rinka pasikeistų.
Kas toliau — ekspertų ir rinkos perspektyvos
Jei GENIUS Act lieka nepakitęs, artimiausi 12–36 mėnesių gali būti pažymėti intensyvia eksperimentų banga su stablecoin pajamingumo produktais. Galime tikėtis konkurencijos tarp tradicinių bankų, kripto platformų ir galbūt Big Tech dėl mažmeninių indėlių traukos.
Vartotojams tai reiškia platesnį pasirinkimą: greitesni atsiskaitymai, prieinamumas 24/7 ir galimybė pasiekti geresnį pajamingumą už saugyklų likučius. Bankams ir reguliuotojams — naujas iššūkis: valdyti likvidumą, užtikrinti kreditų prieinamumą ir mažinti sisteminės rizikos koncentraciją.
Reguliavimo kryptys, kurių galime tikėtis
Siekiant sumažinti rizikas, reguliuotojai gali imtis kelių žingsnių:
- Užtikrinti, kad visi pajamingumo produktai, susiję su stablecoin, būtų aiškiai suklasifikuoti ir reguliuojami pagal tinkamą finansinių priemonių kategoriją.
- Reikalauti skaidrumo: obligacijų ar rezervų audito viešinimas, kad vartotojas žinotų, kas užtikrina stablecoin vertę.
- Apriboti arba reglamentuoti partnerystes tarp išleidėjų ir keityklų, kad būtų išvengta „aplinkkelių“ pajamingumo siūlymui.
Galiausiai, tiek politikai, tiek rinkos dalyviai turi suprasti vieną esminį dalyką: inovacijos ir stabilumas nėra vienas kito sinonimai. Laikytis reikės abiejų — skatinti naujoves, bet ne už leistinas kainas sisteminiam saugumui.
Praktinės rekomendacijos vartotojams
Jeigu svarstote perkelti dalį savo indėlių į stablecoin priemones, apsvarstykite šiuos punktus:
- Atlikite pagrindinį patikrinimą: ar platforma turi trečiųjų šalių auditus, rezervų ataskaitas, ar yra reguliuojama?
- Diversifikuokite: nesiūlykite visų santaupų vienai priemonei, ypač jei ji yra jauna ar mažai reguliuojama.
- Žinokite išėmimo mechanizmus: kiek laiko užtrunka lėšų atsiėmimas ir kokios galimos išlaidos?
- Stebėkite reguliavimą: įstatymų pokyčiai gali greitai pakeisti produkto sąlygas.
Trumpai tariant: aukštesnis pajamingumas atrodo viliojantis, bet svarbiausia — suprasti riziką ir turėti aiškų likvidumo bei grįžimo planą.
Šaltinis: cointelegraph
Palikite komentarą