7 Minutės
Kiyosaki: pasaulinis pinigų stygius kursto rinkų kritimą
Robertas Kiyosaki, knygos „Rich Dad Poor Dad“ autorius, savo 2,8 milijono sekėjų X platformoje informavo, kad nepaisant pastarojo meto rinkos išpardavimo jis laikosi bitkoino ir aukso. Jis teigia, kad pagrindinė priežastis, skatinanti nuosmukius akcijų, žaliavų ir kriptovaliutų rinkose, yra ne vien emocijos ar rinkos sentimentas, o ryškus pasaulinis grynųjų pinigų stygius ir likvidumo trūkumas.
Kodėl likvidumas yra svarbus
Kiyosaki pabrėžia, kad dabartinė rinkos turbulencija kyla iš likvidumo streso: įmonės, finansinės institucijos ir vartotojai skubiai ieško grynųjų, kad padengtų trumpalaikius įsipareigojimus ar atsargų trūkumus. Tokios likvidumo įtampos situacijos gali priversti dalyvius parduoti aktyvus be atskiros atrankos, todėl padidėja nepastovumas ir staigūs kainų svyravimai tokiose turto klasėse kaip Bitcoin (bitkoinas), auksas, sidabras ir Ethereum. Tai reiškia, kad net ilgalaikės vertės turto pozicijos gali būti aštriai koreguojamos dėl skubotų pardavimų.
Praktinis likvidumo svarbos pavyzdys — kai rinkoje trūksta grynųjų, maržos reikalavimai ar kredito linijų ribojimas gali priversti fondus realizuoti pozicijas per trumpą laiką. Tai sukelia koreliaciją tarp aktyvų, kurie įprastai elgiasi skirtingai, todėl investuotojai mato, kaip vienu metu pinga akcijos, žaliavos ir kriptovaliutos. Todėl planuojant finansinę apsaugą ir likvidumo atsargas, svarbu atsižvelgti į sisteminį rizikos poveikį ir pritaikyti scenarijų planavimą, kad būtų išvengta priverstinių pardavimų ir kapitalo iššvaistymo.
Be to, likvidumo trūkumas dažnai maskuoja tikrąsias kainos signalus: techniniai indikatoriai gali rodyti „gerą“ pirkimo galimybę, tačiau jei aplink rinką vyrauja likvidumo stresas, tokios sąlygos gali greitai pakeisti kryptį. Kiyosaki pataria: jeigu jums iš tikrųjų reikia grynųjų — svarstykite parduoti dalį turto, bet supraskite skirtumą tarp protingo balanso koregavimo ir panikos pardavimų, kurie dažnai kenkia ilgalaikėms investicinėms pozicijoms ir apsaugai.
The Big Print tezė ir kriptovaliutos kaip apsauga
Kiyosaki kartoja savo idėją, kurią jis vadina „The Big Print“ — scenarijų, kuriame vyriausybės ir centriniai bankai, susidūrę su augančia skola ir fiskalinėmis įsipareigojimais, imasi plataus masto pinigų spausdinimo arba kitų kiekybinio paskatinimo priemonių, siekdami finansuoti biudžetą ar stabilizuoti finansų sistemą. Pagal šią tezę, masyvus pinigų kiekybinis išplėtimas susilpnintų fiat valiutų vertę ir paskatintų investuotojus ieškoti alternatyvių vertės saugotojų — „hard assets“, tokių kaip auksas, sidabras, bei kriptovaliutos, ypač Bitcoin ir Ethereum.
Techniniu požiūriu, monetarinė ekspansija didina pinigų pasiūlą ir gali sukelti infliacijos spaudimą arba bent jau nuvertinti perkamąją galią tradicinių valiutų atžvilgiu. Kiyosaki tiki, kad tokioje aplinkoje realią vertę išlaikantys aktyvai — fizinis auksas, sidabras ir riboto pasiūlos skaitmeniniai aktyvai — gali išlaikyti arba padidinti perkamąją galią. Be to, kriptovaliutų tinklai suteikia papildomą privalumą: jų skaitmeninė, pasaulinė ir neveikiama centralizuotai paskirstyta struktūra gali suteikti apsaugą nuo politinių sprendimų, kurie paveikia fiat sistemas.
Visgi svarbu pažymėti skirtumą tarp hipotetinio scenarijaus ir paties rinkos elgesio: monetarinio spausdinimo poveikis priklauso nuo daugiafaktorinio konteksto — fiskalinės politikos, tiekimo grandinių, darbo rinkos sąlygų, tarptautinių valiutų kursų ir pasitikėjimo sistemos stabilumu. Todėl investavimo strategijos, grindžiamos „Big Print“ scenarijumi, turėtų būti derinamos su makroekonomine analize bei rizikos valdymo priemonėmis, kad būtų galima reaguoti į įvairius infliacijos, stagflacijos ar dezinflacijos scenarijus.
Pirkimo strategija ir BTC pasiūlos limitas
Kiyosaki pakartojo, kad planuoja pirkti daugiau bitkoinų, kai tik kritimas nusistovės, ir jis pabrėžė Bitcoin 21 milijono vienetų pasiūlos ribą kaip esminį ilgalaikės trūkumo elementą. Ši savybė dažnai minima kaip argumentas už bitkoiną kaip skaitmeninį auksą — defliacinė arba ribota pasiūla gali apsaugoti nuo valiutos nuvertėjimo, ypač esant plačiai pinigų emisijai.
Tarp investuotojų ir prekiautojų populiaresnė strategija yra „buy the dip“ (pirkti nuosmukyje), tačiau Kiyosaki ir kiti ekspertai atkreipia dėmesį, kad laiko parinkimas yra sudėtingas: kainų dugnai dažnai formuojasi lėtai ir gali būti lydimi dvigubų ar net kelias savaites trunkančių impulsų. Todėl racionalus požiūris — derinti dalinius pirkimus, stop-loss mechanizmus ir kapitalo paskirstymą, kad būtų sumažinta rizika ir išnaudota kaina vidutinė suma (DCA) ilguoju laikotarpiu.
Praktiniai patarimai kriptovaliutų investuotojams, remiantis Kiyosaki požiūriu ir bendromis geromis praktikomis:
- Patikrinkite likvidumo rezervus: turėkite neinvestuotų lėšų, skirtų padengti bent kelių mėnesių išlaidas.
- Naudokite dalinio pirkimo strategijas (DCA), kad sumažintumėte riziką dėl neteisingo laiko parinkimo.
- Įvertinkite mokesčių pasekmes ir saugių saugojimo sprendimų poreikį (hardware piniginės, kelių parašų sprendimai).
- Integruokite BTC į platesnį portfelį kartu su tradicinėmis apsaugomis, pvz., auksu arba likvidumo priemonėmis.
Rinkos rodikliai ir analitikų įspėjimai
Paskutiniaisiais periodais kripto sentimentų indikatoriai tapo smarkiai neigiami. Bitcoin baimės ir godumo (Fear and Greed) indeksas neseniai krito į „ekstremalios baimės“ zoną, kurią kai kurie analitikai laiko kontrarian pirkimo signalu. Tokie ekstremalūs sentimentai kartais rodo, kad rinkoje susiformavo „pirkite, kai kraujas gatvėje“ tipo galimybės — kai dauguma dalyvių yra pesimistai ir sutelkę dėmesį į praradimus.
Vis dėlto analizės įmonės, tokios kaip Santiment, ragina prekiautojus būti atsargiems prieš skelbiant, kad dugnas jau pasiektas. Santiment pastebi, kad plačiai paplitęs įsitikinimas, jog dugnas jau yra, neretai gali išlikti prieš tolesnį kainos kritimą. Tikri rinkos dugnai dažnai susidaro tada, kai dauguma dalyvių laukia tolesnio kainų smukimo — tai yra, kai pesimizmas yra maksimalus ir sentimentas jau perpardavęs rinką.
Techninė ir fundamentinė analizė gali pateikti papildomų signalų, tačiau dauguma patyrusių analitikų rekomenduoja derinti kelis rodiklius: likvidumo rodiklius, atotrūkio apimtis (volume), atviros palūkanos (open interest) kriptovaliutų ateities sandoriuose, bei kreditavimo rinkos rodiklius. Be to, svarbu stebėti makroekonominius veiksnius — palūkanų normų pokyčius, centrinių bankų komunikatą, ir fiskalines priemones, kurios gali turėti tiesioginį poveikį rizikos aktyvams.
Ką prekiautojai turėtų apsvarstyti dabar
Dabartinė aplinka kriptovaliutų rinkoje akcentuoja rizikos valdymą ir likvidumo planavimą. Keletas pagrindinių rekomendacijų:
- Diversifikuokite portfelį per pagrindines apsaugas: palaikykite pozicijas tiek BTC, tiek aukse, taip sumažindami vienos turto klasės sisteminį smūgį.
- Stebėkite makro rodiklius: palūkanų normos, infliacijos duomenys, centrinio banko sprendimai ir valiutų kursai gali greitai pakeisti rizikos aktyvų kainodarą.
- Naudokite sentimentų ir rinkos likvidumo metrikas: Fear and Greed indeksas, atviros palūkanos ir svertų lygiai gali suteikti informacijos apie rinkos eigos tvarumą.
- Venkite priverstinių įėjimų per didelio nepastovumo metu: jei rinka labai svyruoja, verčiau laipsniškai mažinti pozicijas arba taikyti apsauginius mechanizmus nei stengtis „nuspėti dugną".
Investuotojai su ilgalaikiu horizontu, priimantys riziką, gali įžvelgti šiuose mažesnėse kainose akumuliacijos galimybę. Tačiau svarbu turėti aiškią strategiją: kokia dalis portfelio skirta spekuliacinėms pozicijoms, kokia — apsauginiams aktyvams, kokia — likvidumo rezervams. Toks suplanuotas požiūris padeda išvengti emocinių sprendimų krizės metu ir leidžia išlaikyti kapitalą tol, kol atsivers aiškesni signalai dėl rinkos stabilizacijos ar dugno formavimosi.
Praktiniai portfelio valdymo elementai, kuriuos verta apsvarstyti:
- Likvidumo sluoksniavimas: turėti pakankamai grynųjų siekiant padengti trumpalaikius poreikius be būtinybės parduoti rizikos aktyvus.
- Stop-loss ir take-profit taisyklės: aiškiai apibrėžti ribas, kurių laikytis, kad būtų valdoma nuostolių rizika.
- Reguliarus portfelio peržiūros ritmas: kartą per ketvirtį ar pusmetį peržiūrėti pozicijų santykį atsižvelgiant į pasikeitusį makro vaizdą.
Galiausiai, svarbu atsižvelgti į psichologinius ir operacijų aspektus: kelios klaidos krizės metu kyla dėl emocionalumo, kitų — dėl techninių problemų (pvz., prieigos prie piniginių praradimas arba likvidumo trūkumas biržose). Todėl investuotojų edukacija apie saugumą ir krizių scenarijų valdymą yra toks pat svarbus komponentas kaip ir paties turto pasirinkimas.
Šaltinis: cointelegraph
Palikite komentarą