8 Minutės
Elonas Muskas nubrėžia ateitį, kur pinigai nyksta, o energija valdo
Teslos generalinis direktorius Elonas Muskas neseniai podkaste su investuotoju Nikhilu Kamathu pristatė ilgalaikę viziją, kurioje pažangus dirbtinis intelektas ir robotika gali gerokai sumažinti tradicinių pinigų reikšmę. Jis teigė, kad kai mašinos pajėgios patenkinti didžiąją dalį žmonių poreikių, pagrindinis valiutos vaidmuo – paskirstyti darbo jėgą ir gamybos išteklius – natūraliai silpsta. Muskui artima idėja grindžiama „post-scarcity“ samprata: jei automatizacija išspręstų prekių ir paslaugų stokos problemą, dabartinės priemonės, kuriomis racionalizuojame prieigą prie išteklių, įskaitant fiat valiutas, prarastų savo centrinį vaidmenį. Jis podkaste taip pat pasitelkė Iain Banks'o „Culture“ seriją kaip vaizdinį pavyzdį – literatūrinį post-skarcity visuomenės modelį be tradicinių piniginių sistemų.
Pinigai gali nykti, kai baigsis trūkumas
Muskas pažymėjo, kad scenarijuje, kuriame dirbtinis intelektas ir robotika galėtų patenkinti plačius žmonių poreikius, „pinigai nebe... jų reikšmė smarkiai mažėja.“ Ši mintis remiasi prielaida, kad ekonominė problema – ribotų išteklių skirstymas – gali būti iš esmės sušvelninta arba panaikinta. Kai kažkuris iš pagrindinių ribotumų (darbo sąnaudos, gamybos našumas arba energijos prieiga) tampa nereikšmingas dėl technologinių proveržių, tradiciniai mechanizmai, kuriais grindžiama rinkos veikla – kainos, atlyginimai, skolos ir kreditas – gali prarasti savo pirminę paskirtį. Tačiau perėjimas į post-scarcity visuomenę susiduria su kompleksinėmis praktinėmis ir socialinėmis kliūtimis: teisinių nuosavybės teisių reguliavimu, politiniais sprendimais dėl paskirstymo, darbo struktūrų transformacija ir etiniais klausimais apie prieigą prie technologijų. Be to, net jei technologijos leistų gaminti gausą materialių gėrybių, paslaugos, patirtys ir nekintamosios medžiagos (pvz., žemės, tam tikrų žaliavų) gali išlikti ribotos, todėl valiutos ir toliau gali tarnauti praktiniams paskirstymo mechanizmams.
Energija tampa tvaria verte
Nors Muskas įsivaizduoja tradicinių pinigų reikšmės mažėjimą, jis pabrėžia, kad tam tikri vertės matuokliai išliks. Jis vadina energiją „tikrąja valiuta“, akcentuodamas, jog energija ir jos kiekis bei prieinamumas valdomi fizikos dėsnių, o ne vien politinių sprendimų. Iš praktinės perspektyvos tai reiškia, kad gebėjimas generuoti, saugoti ir perdavinėti energiją efektyviai ir pigiai taps reikšmingu ekonominės galios rodikliu. Energetinė nepriklausomybė bei investicijos į atsinaujinančią energiją, branduolinę energetiką (įskaitant pažangias technologijas ir ateities galimybes, pvz., sintezę), energijos kaupimo sistemas bei tinklų pažangą gali tapti realiais „vertės inkarais“ – elementais, kurie suteikia materialų pagrindą ekonominiams mainams. Ši perspektyva taip pat atkreipia dėmesį į energijos efektyvumo technologijas, elektros tinklų intelektualizavimą ir energijos perteklių transformavimą į ekonominę vertę per energetikos rinkas, mikrogridus ir vietinius sprendimus.
Kodėl Bitcoin dera su energijos centruota vizija
Muskas sieja energijos centrišką požiūrį su Bitcoinu ir jo proof-of-work (PoW) konsensuso mechanizmu. Proof-of-work kasyba reikalauja reikšmingų elektros energijos sąnaudų ir specializuotos skaičiavimo įrangos, todėl skaitmeninis ribotumas tampa susietas su fiziniu energijos suvartojimu. Ši jungtis, pasak šalininkų, suteikia Bitcoin'ui savotišką „energetinį užnugarį“ — skaitmeninį turtą, kurio pasiūla apibrėžta protokolu ir kurio negali lengvai padidinti centriniai bankai ar politiniai sprendimai. Tokiu būdu Bitcoin dažnai pristatomas kaip alternatyva fiat valiutoms, pasižyminti decentralizacija, skaidrumu ir skaitmenine ribotumo politika (21 milijono vienetų ribos modelis). Tačiau verta pažymėti, kad energijos sąnaudos pačios savaime nėra vien tik teigiamas faktorius: jos kelia klausimų dėl tvarumo, ženkliai priklauso nuo vietinio energijos mišinio (anglies dioksido intensyvumo) ir sukuria prekybinius bei reguliacinius iššūkius. Visgi technologinės ir rinkos dinamikos, pavyzdžiui, kasybos perkėlimas į regionus su žemu anglies intensyvumu ar integracija su atsinaujinančios energijos projektų finansavimu, gali transformuoti šią sąsają į privalumą tiek energetikai, tiek kriptovaliutų bendruomenei.
Diskusija apie Bitcoin kasybos energetinį pėdsaką ir naudą
Bitcoin kasybos energetinis naudojimas išlieka intensyviai diskutuojama tema tarp politikos formuotojų, aplinkosaugos grupių ir kriptovaliutų bendruomenės. Kritikai atkreipia dėmesį į su kasyba susijusias anglies dioksido emisijas, galimą spaudimą vietiniams elektros tinklams ir ilgalaikę energetinių išteklių vartojimo tendenciją. Jie teigia, kad be stipraus reguliavimo PoW konsensuso energetiniai poreikiai gali padidinti sektoriaus anglies pėdsaką ir sudaryti papildomą infrastruktūrinį ir aplinkosaugos krūvį. Tuo tarpu šalininkai argumentuoja, kad kasyba gali paskatinti atsinaujinančios energijos plėtrą, suteikti papildomų pajamų tinklams ir pagerinti tinklų efektyvumą per lankstumą (angl. demand response). Pavyzdžiui, kasybos įrenginiai gali veikti kaip kintantys vartotojai, kurie naudoja energetinius perteklius arba reaguoja į kainų signalus, taip mažindami energijos švaistymą. Galutinis aplinkosauginis poveikis priklauso nuo to, koks energijos mišinys naudojamas kasybai (anglies, dujų, hidro, saulės, vėjo ir kt.), kaip gerai kasybos įmonės integruojasi su vietiniais tinklais ir ar yra taikomos papildomos priemonės – pvz., anglies kreditų kompensacijos, energijos kaupimo sprendimai arba šilumos panaudojimas pramonėje. Be to, reikia atsižvelgti į pilną ilgaamžiškumo analizę — įrangos gamybą, transportavimą, perdirbimą ir atgaminimo galimybes (e‑atliekų problemą).
Praktinė realybė ir laiko tarpas lieka neaiškūs
Muskas podkaste nepateikė konkretaus laiko plano, kada galėtų įvykti perėjimas prie energija grindžiamos vertės sistemos. Tokio pobūdžio transformacija priklauso nuo reikšmingų proveržių dirbtinio intelekto, robotikos, energijos generavimo ir saugojimo srityse, kurie dar nėra užtikrintai pasiekti. Technologinės galimybės yra tik vienas iš veiksnių: politinė valia, reguliavimas, visuomenės priimtinumas ir institucinės struktūros taip pat reikšmingai nulems permainų greitį. Trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu fiat valiutos, bankai ir tradicinės mokėjimų sistemos išlieka pagrindiniai prekybos, taupymo ir atlyginimų instrumentai. Bitcoin ir kitos kriptovaliutos toliau veikia kaip prekybiniai, investiciniai instrumentai ir monetarinio eksperimento formos su skirtingomis mastelio, likvidumo ir reguliavimo savybėmis. Be to, kai kurios paslaugos ir brangios prekių kategorijos (pvz., sveikatos priežiūra, išskirtiniai patyrimai, žemė) natūraliai išliks ribotos, todėl visiškai „bevaliutinė“ visuomenė susidurs su realaus pasaulio iššūkiais, kuriuos gali spręsti ne vien technologijos, bet ir instituciniai sprendimai.
Pasekmės investuotojams, kasybininkams ir politikos formuotojams
Jei energija taptų centrine ekonomine metrika labai automatizuotoje ateityje, su patikima ir žemos sąnaudos energijos gamyba susiję aktyvai įgytų strateginę svarbą. Tai apimtų atsinaujinančius energijos išteklius, energijos kaupimo sistemas (baterijų technologijas, terminės rinkliavos, hidrogeną), pažangias tinklų valdymo sistemas, taip pat energetiškai intensyvius blokų grandinių tinklus kaip Bitcoin. Investuotojams ir kasybininkams svarbiausi kintamieji bus energijos išlaidos, reguliavimo aplinka ir technologiniai pažangai kasybos įrangos bei energijos generavimo srityse. Politikai turės subalansuoti energetinę saugą, klimato politiką ir ekonominius stimulus, kad skatintų tiek inovacijas, tiek tvarumą. Praktiniai veiksmai gali apimti mokesčių lengvatas investicijoms į atsinaujinančią energetiką, tarifų struktūrų peržiūras, anglies kainodaros mechanizmus ir konkrečius reikalavimus dėl energetinių investicijų skaidrumo bei ataskaitavimo. Kasybos bendrovės, savo ruožtu, gali optimizuoti savo veiklą per vietinį energetinį planavimą, sudarydamos sutartis su energijos tiekėjais, naudodamos perteklių arba kurdamos hibridinius sprendimus su energijos kaupimu ir šilumos atgavimu.
Be to, geopolitinės pasekmės gali tapti reikšmingos: valstybės, kurios sugeba užtikrinti stabilų, pigų ir žemą anglies dioksido intensyvumo energijos tiekimą, gali įgyti konkurencinį pranašumą tiek tradicinėse, tiek naujai kylantiose pramonėse (įskaitant kasybą, dirbtinį intelektą ir didelių duomenų centrus). Tokiu atveju investicijos į tinklų modernizavimą, tarptinklinį energijos perdavimą, lauko technologijas ir žmogiškuosius gebėjimus bus strategiškai svarbios. Galiausiai, tiek investuotojai, tiek politikai turės žiūrėti į ilgalaikes rizikas — technologines, klimato kaitos sukeltas ir reguliacines — bei įvertinti, kaip įvairūs scenarijai paveiks kapitalo paskirstymą ir socialinę struktūrą.
Visos iliustracijos ir antraštės iš originalaus pranešimo išsaugotos be pakeitimų. Ši analizė siekia pateikti aiškų apibendrinimą Musk'o požiūrio į dirbtinį intelektą, robotiką, Bitcoin, proof-of-work mechanizmą ir galimą perėjimą nuo fiat valiutų prie energija paremto vertės mato, kartu pabrėžiant dideles nežinomybę dėl laiko terminų, technologinių sąlygų ir aplinkosauginių kompromisų. Svarbu atkreipti dėmesį į praktinius žingsnius: investicijų nukreipimą į energetinį pajėgumą, reguliavimo skaidrumą, technologinį inovacijų tempą (pvz., pažangesni ir efektyvesni ASIC sprendimai kasybai ar mažesnio anglies intensyvumo energijos šaltiniai), taip pat visuomeninių diskusijų viešinimą apie lygybę ir teisę į prieigą prie naujų technologijų.
Šaltinis: crypto
Palikite komentarą