9 Minutės
Vietnamas siūlo akcijų tipo mokestį kriptovaliutoms
Vietnamas Finansų ministerija parengė politikos projektą, pagal kurį kriptovaliutų sandoriai būtų apmokestinami panašiai kaip vertybinių popierių prekyba. Siūloma įvesti 0,1 % gyventojų pajamų mokestį nuo kiekvieno kriptovaliutų pervedimo, vykdomo per licencijuotus paslaugų teikėjus — tai struktūra, atitinkanti Vietnamui galiojančią akcijų sandorių rinkliavą. Projektas yra pateiktas viešam svarstymui ir siekia formalizuoti apmokestinimą bei licencijavimą šaliai besikeičiančioje skaitmeninių aktyvų rinkoje.
Šis pasiūlymas reiškia, kad Vietnamas siekia aiškiau integroti kriptovaliutas į esamą finansinę ir mokesčių sistemą. Be mokesčių mechanizmo, projekte taip pat numatytos griežtesnės biržų licencijavimo sąlygos, kapitalo reikalavimai ir užsienio nuosavybės apribojimai, kurie kartu gali pakeisti šalių dalyvavimo ir veiklos modelius. Tokia reguliavimo kryptis atspindi tiek siekį apsaugoti vartotojus, tiek Norą sumažinti sistemines rizikas, susijusias su dideliu prekybos apimtimi ir finansinių paslaugų integracija.
Pagrindiniai punktai trumpai
- 0,1 % gyventojų pajamų mokestis taikomas kiekvieno kriptovaliutų pervedimo vertei, kai pervedimas vykdomas per licencijuotas platformas.
- Teigiama, kad kriptovaliutų pervedimai ir prekyba yra atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
- Instituciniai investuotojai taikomas 20 % pelno mokestis (pelno mokesčio režimas) už pajamas iš kriptovaliutų veiklos.
- Griežtos biržų licencijavimo taisyklės, įskaitant minimalią steigiamojo kapitalo ribą – 10 trilijonų VND.
Mokesčių detalės ir prekiautojų įsipareigojimai
Pagal vietos žiniasklaidoje aptartą projektą, fiziniams asmenims, kurie perveda kriptovaliutas per licencijuotas biržas arba globos (custodial) paslaugas, būtų taikomas apyvartos arba apimties pagrindu skaičiuojamas 0,1 % gyventojų pajamų mokestis nuo sandorio vertės. Kitaip tariant, mokestis būtų taikomas kiekvienam pervedimui, o projektas numato, kad jis neturi būti susijęs su investuotojo gyvenamąja vieta — šis mokestis gali būti skaičiuojamas nepriklausomai nuo rezidentūros.
Praktiškai tai reikštų, kad pervedus, pavyzdžiui, 100 000 000 VND vertės kriptovaliutą per licencijuotą platformą, mokestis būtų 100 000 VND. Tokie apmokestinimo mechanizmai supaprastina administracinį procesą — mokesčius tvarkytų platformos arba tarpininkai, panašiai kaip daugelyje vertybinių popierių rinkų. Tačiau tai kelia klausimus dėl mokesčių atskaitomybės, audito procedūrų ir techninių integracijų tarp biržų ir mokesčių institucijų.
Be to, projektas atskiria apmokestinimą nuo vartojimo mokesčių: vietoj PVM siūloma taikyti apyvartos bei pelno mokesčius. Tokia koncepcija rodo, kad valdžia siekia apmokestinti sandorių aktyvumą ir kapitalo prieaugį, o ne vartojimą kriptografinių produktų forma.
PVM atleidimas ir rezidentūros klausimas
PVM atleidimas suderina Vietnamą su keliais kitais teisiniais režimais, kur pasirinkimas taikyti apyvartos arba kapitalo prieaugio tipo mokesčius laikomas palankesniu skaitmeniniams aktyvams nei vartojimo mokesčiai. Tokia logika grindžiama prielaida, kad kriptovaliutos labiau atitinka finansinį turtą ar investicinį instrumentą nei tradicinį vartojimo produktą, todėl apmokestinti jas kaip prekes per PVM gali būti netinkama.
Projekte aiškiai nurodoma, kad 0,1 % rinkliava taikoma tiek rezidentams, tiek nerezidentams, kurie vykdo pervedimus licencijuotoje sistemoje. Šis sprendimas išplečia apmokestinimo pagrindą ir mažina galimybes išvengti mokesčių per tarptautinius sandorius, tačiau tuo pačiu didina administracinius iššūkius – reikės užtikrinti tarptautinį informacijos mainą, tinkamą identifikaciją ir priežiūrą.
Praktiniame lygmenyje tai reiškia, kad užsienio asmuo, kuris naudojasi Vietnamu licencijuota platforma, pvz., atidaro sąskaitą ir perveda poziciją, taip pat susidurs su 0,1 % mokestiniu prievoliu. Tokiam sprendimui reikalingi aiškūs atitikties (compliance) mechanizmai ir tarptautinės sutartys dėl mokestinės informacijos keitimosi, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo ar mokesčių vengimo.
Įmonių apmokestinimas ir instituciniai investuotojai
Įmonės ir instituciniai investuotojai, gaunantys pajamas iš kriptovaliutų pervedimų, pagal projektą turėtų mokėti 20 % pelno mokestį nuo grynojo pelno. Pelnas būtų apskaičiuojamas atėmus leistinas sąnaudas, įskaitant pirkimo kainas, susijusias transakcines išlaidas ir kitus su veikla susijusius atskaitymus, kuriuos leidžia vietos teisės aktai.
Tokia praktika panaši į tradicinį įmonių apmokestinimą ir signalizuoja siekį integruoti kriptovaliutų pajamas į esamą mokesčių režimą, suteikiant aiškumo investiciniams fondams, prekybos įmonėms ir fintech paslaugų teikėjams. Tačiau tai kelia sudėtingų klausimų dėl sąnaudų pripažinimo — pavyzdžiui, kaip traktuos amortizaciją, technologijų diegimo išlaidas, atlyginimus, komisinius, kitas su sandoriais susijusias išlaidas.
Institucinės struktūros, tokios kaip investiciniai fondai, turės įdiegti vidaus apskaitos procedūras, kurios atskirtų kriptovaliutų veiklą nuo kitų pajamų šaltinių, ir pasirengti sudėtingesniam audito procesui. Be to, reikalingos taisyklės dėl nuostolių atskaitymo ir jų perkėlimo tarp laikotarpių — tai svarbu hedge fondams, market maker'iams ir kitoms rinkos dalyviams, kurių veikla sukelia didelius sandorių srautus ir galimus nuostolius ar pelną per trumpus laikotarpius.
Tarptautinis aspektas taip pat svarbus: daugelis institucinio lygio dalyvių veikia keliuose jurisdikcijose, todėl taisyklės dėl pelno paskirstymo, koncernų vidinių sandorių (transfer pricing) ir filialų nuosavybės gali paveikti, kaip šios įmonės struktūruoja veiklą Vietname. Reikalavimai dėl apskaitos skaidrumo ir ataskaitų teikimo stiprins valstybinę priežiūrą, bet kartu padidins atitikties (compliance) kaštus.
Licencijavimas, kapitalo reikalavimai ir užsienio nuosavybė
Projektas numato griežtas operacines taisykles skaitmeninių aktyvų biržoms. Bendrovės, siekiančios vykdyti biržos veiklą Vietname, turėtų turėti ne mažiau kaip 10 trilijonų VND (apie 408 milijonų JAV dolerių) steigiamojo kapitalo. Ši riba yra gerokai aukštesnė nei daugelio kitų reguliuojamų sektorių reikalavimai ir netgi prilygsta arba viršija kai kurių bankų kapitalo poreikius.
Toks aukštas reikalavimas veikia kaip atrankos mechanizmas: tik dideli, stipriai kapitalizuoti operatoriai galės gauti leidimus, o mažesnės įmonės arba startuoliai turės ieškoti kitų priėjimo prie rinkos formų, pavyzdžiui, veiklos per partnerystes arba tik kaip technologiniai tiekėjai. Dėl to gali susidaryti koncentracija, kai likvidumas ir vartotojų srautas sutelkiami kelių didelių biržų rankose.
Projekto nuostatos dėl užsienio nuosavybės riboja užsienio investuotojų dalį iki 49 % biržos akcijų, neleidžiant jiems turėti daugumos kontrolės. Toks apribojimas siekia išlaikyti vietinę valdymo kontrolę ir užtikrinti, kad strateginiai sprendimai būtų priimami vietos interesų kontekste. Tačiau tuo pačiu tai gali sumažinti tarptautinių kapitalo injekcijų srautą ir riboti technologinių partnerystių galimybes su didžiaisiais pasauliniais žaidėjais.
Be kapitalo ribos, projektas greičiausiai įtrauks ir reikalavimus dėl kibernetinio saugumo, kliento pažinimo (KYC), pinigų plovimo prevencijos (AML) ir kitų operacinių reikalavimų. Tokie reikalavimai padidina veiklos saugumą, bet taip pat didina licencijavimo sąnaudas ir priežiūros našta, ypač mažesnėms įmonėms.
Pilotinis programos etapas ir paraiškų terminas
Vietnamas 2025 m. rugsėjo mėn. pradėjo penkerių metų pilotinę programą, skirtą reguliuojamai kriptovaliutų rinkai. Nepaisant programos pradžios, iki 2025 m. spalio 6 d. nebuvo pateikta nė vienos paraiškos prisijungti prie piloto, o pagrindinės priežastys buvo aukšti kapitalo reikalavimai ir griežtos tinkamumo sąlygos. Tai rodo, kad nors reguliacinė vizija yra aiški, praktinė jos įgyvendinimo kaina gali stabdyti dalyvių įsitraukimą.
Valstybinė vertybinių popierių komisija (State Securities Commission) pradėjo priimti licencijų paraiškas skaitmeninių aktyvų prekybos platformoms 2026 m. sausio 20 d., žymėdama piloto operacinį startą ir formalios priežiūros pradžią. Šis žingsnis reiškia, kad nuo šio momento institucijos gali pradėti vertinti atitiktį standartams, teikti licencijas arba atmesti paraiškas pagal nustatytus kriterijus.
Praktinė paraiškų priėmimo pradžia taip pat padidins dėmesį infrastruktūrai — saugumo testavimui, rezervinių fondų mechanizmams, vartotojų apsaugai ir ataskaitų teikimo sistemoms. Biržoms reikės pasirengti ne tik pradiniam kapitalui, bet ir ilgalaikiam veiklos palaikymui, reguliariai teikiant audituotas finansines ataskaitas ir atitikties ataskaitas priežiūros institucijoms.
Vietnamas užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal kriptovaliutų naudojimą.
Poveikis rinkai
Jeigu pasiūlymas bus priimtas, politika suteiks aiškesnį reguliacinį ir mokesčių pagrindą prekiautojams, biržoms ir instituciniams rinkos dalyviams. 0,1 % prekybos rinkliava yra palyginti nedidelė lyginant su kai kuriomis jurisdikcijomis, tačiau ji gali būti reikšminga aukšto dažnio (HFT) prekiautojams ir platformoms, apdorojančioms dideles apimtis. Tokiems dalyviams net ir menkas procentas nuo kiekvieno pervedimo gali sudaryti svarbų sąnaudų elementą ir paveikti verslo modelių efektyvumą.
Griežti kapitalo reikalavimai gali riboti licencijuotų biržų skaičių, kas savo ruožtu potenciškai koncentruos likvidumą kelių didelių, gerai kapitalizuotų operatorių rankose. Tai gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų padarinių: iš vienos pusės, didesnės biržos paprastai turi aukštesnius saugumo ir likvidumo standartus; iš kitos — mažesnė konkurencija gali didinti kainų skirtumus (spreads) ir mažinti inovacijų tempą rinkoje.
Blockchain ir kriptovaliutų bendruomenėms projektas reiškia žingsnį link skaitmeninių aktyvų įtraukimo į tradicinę finansų infrastruktūrą. Aiškios taisyklės ir licencijavimo procesai gali padidinti institucinių investuotojų pasitikėjimą ir skatinti ilgalaikį kapitalą į rinką. Tačiau siekiant išlaikyti mažų inovatyvių žaidėjų ekosistemą, galimi sprendiniai turėtų įtraukti alternatyvius leidimų tipus arba palaikymo mechanizmus startuoliams ir technologiniams tiekėjams.
Išsamiau žiūrint, tai taip pat gali paskatinti plėtrą aplink viešąją infrastruktūrą — skaitmeninius identifikatorius, tarptautinius mokesčių informacijos mainus, nacionalinius KYC standartus ir sandorių stebėjimo sistemas. Tokia infrastruktūra yra būtina, kad būtų užtikrinta efektyvi priežiūra ir užkirstas kelias piktnaudžiavimui bei pinigų plovimui.
Ilgalaikėje perspektyvoje šis reglamentavimas gali padėti Vietnamui patvirtinti savo poziciją kaip regionalinio kriptovaliutų centro variantą, jei bus suderinta griežta, bet verslumui palanki reguliavimo politika. Kita vertus, jeigu reikalavimai bus per griežti arba administracinės sąnaudos per didelės, dalis rinkos dalyvių gali pasirinkti kitas jurisdikcijas, kur reguliavimo našta yra mažesnė ir lengviau konkurencinga.
Galiausiai, tiek vartotojams, tiek investuotojams bus svarbu sekti projekto tolesnį vystymąsi — viešus konsultacijų rezultatus, galutinę redakciją, įgyvendinimo datas ir praktinius įgyvendinimo mechanizmus (pvz., kaip platformos apskaito ir perveda mokesčius valstybei). Sklandus perėjimas priklausys nuo aiškaus komunikavimo tarp vyriausybės, reguliatorių ir privačiojo sektoriaus.
Apibendrinant, siūloma sistema orientuota į skaidrumą ir rizikos valdymą: apmokestinimas apima apyvartos ir pelno elementus, PVM atleidimas pripažįsta kriptovaliutas kaip finansinį instrumentą, o aukšti kapitalo reikalavimai filtruoja rinkos dalyvius — visa tai formuoja naują, labiau struktūrizuotą kriptovaliutų ekosistemą Vietname.
Šaltinis: cointelegraph
Palikite komentarą