7 Minutės
Deutsche Bank: auksas ir Bitcoin gali dalintis rezervinėmis funkcijomis
Deutsche Bank tyrimas, kurį parengė Marion Laboure ir Camilla Siazon, nurodo, kad iki 2030 m. centriniai bankai gali pradėti laikyti Bitcoin kartu su auksu savo balansuose. Ataskaita argumentuoja, kad abu aktyvai — tradicinis auksas ir skaitmeninis Bitcoin — gali tarnauti kaip papildomos rezervinės laikmenos nuolatiniame geopolitinių ir makroekonominių rizikų fone.
Tyrimas nepretenduoja į dramatišką vieno sprendimo pranašumą, bet siūlo nuoseklų požiūrį: rezervų portfeliai ateityje greičiausiai taps įvairesni, įtraukdami tradicinius ir naujus instrumentus. Tai reiškia, kad sprendimai dėl rezervų struktūros priklausys nuo likvidumo, reguliacinės aplinkos, politinių prioritetų ir techninės infrastruktūros pažangos. Tyrėjai pabrėžia, jog struktūrinės permainos vyktų palaipsniui, o ne vienu šuolu — centriniai bankai vertintų Bitcoin kaip papildomą diversifikacijos priemonę greta aukso, o ne kaip tiesioginį dolerio pakaitalą.
Kodėl auksas vis dar pirmauja
Auksas išlieka daugelio centrinių bankų pagrindine rezervine laikmena. Net ir sparčiai kintančiame rinkų kontekste auksas dažnai laikomas patikimu vertės saugyklos instrumentu. 2025 m. kainos siekė naujas aukštumas — apie 3 703 USD už unciją — kas atspindi stiprų paklausos ir pasiūlos dinamikos poveikį. Oficialūs vyriausybių ir centrinių bankų pirkimai, taip pat nuolatiniai geopolitiniai nesaugumai skatina fizinio aukso paklausą.
Taip pat svarbu paminėti struktūrinius veiksnius: aukso pasiūla yra ribota, o sandorių rinkos — istoriškai gilios ir likvidžios. Dėl to daug centrinio banko politikos formuotojų mato auksą kaip patikimą infliacijos apsaugą ir portfelio rizikos mažinimo priemonę. Be to, kai kuriose šalyse aukso atsargos turi politinę ir simbolinę reikšmę — jos atspindi istorinius mastus ir suvereniteto užtikrinimą.
Vis dėlto auksui taip pat keliami iššūkiai: sandėliavimo ir draudimo kaštai, poreikis užtikrinti saugų fizinį saugojimą, taip pat galimi reputaciniai ir logistinių apribojimų klausimai. Nepaisant to, aukso vaidmuo kaip „pagrindinio“ rezervinio aktyvo statusas išlieka tvirtas, juo labiau kai vis dar egzistuoja neapibrėžtumas dėl pasaulio valiutų ir geopolitinių šokų.
Bitcoin stiprėjantis argumentas rezervams
Tuo pačiu metu Bitcoin demonstruoja reikšmingą jėgą ir atsparumą — jis prekiauja arti rekordinių lygių, o pernai rugpjūtį viršijo 123 500 USD slenkstį pagal pateiktus duomenis. Deutsche Bank tyrėjai atkreipia dėmesį į kelis faktorius, kurie gali padaryti Bitcoin patraukliu rezerviniu turtu: didėjantis institucinis priėmimas, trumpalaikės kintamumo mažėjimo tendencijos, ribota pasiūla (21 mln. vienetų modelis) ir žema koreliacija su tradiciniais finansiniais aktyvais.
Institucinis priėmimas reiškia ne tik investicijų fondų ar elektroninių biržų produktų atsiradimą, bet ir infrastruktūros plėtrą: pažangios saugyklos (custody) paslaugos, reguliuojami bitkoino ETF produktai, audituotos biržos ir didesnė clearing'o bei likvidumo struktūra. Tokie žingsniai mažina operacinę riziką ir padidina priimtinumą ir patikimumą instituciniams investuotojams.
Be to, Bitcoin pasižymi unikaliomis savybėmis: jo pasiūla yra griežtai apribota, o tinklo skaidrumas leidžia stebėti srautus ir pinigų judėjimą viešai, nors identifikacijos aspektai bei privatumas išlieka atskiromis problemomis. Sumažėjusi koreliacija su akcijų, obligacijų ar žaliavų rinkomis gali suteikti papildomą makro apsidraudimo galimybę, ypač ekstremalių rinkos sąlygų metu, kai tradiciniai aktyvai juda vienodai.
Tačiau tai nėra vienareikšmis privalumas: Bitcoin likvidumo problemos gilesnioje krizėje, reguliaciniai apribojimai ir saugojimo rizika (pvz., privatūs raktai, „hot“ piniginės) kelia pagrįstų klausimų. Centriniai bankai, svarstantys Bitcoin įtraukimą, turėtų įvertinti operacinę riziką, stresinius scenarijus ir technologinius reikalavimus užtikrinant tinkamą rizikos valdymą.
Alternatyvios rezervinės paskirstymo idėja remiasi tuo, kad Bitcoin gali būti naudojamas kaip papildoma diversifikacijos priemonė mažesnėms, eksperimentinėms pozicijoms, kol infrastruktūra ir teisinė bazė taps stabilesnė. Toks požiūris leidžia išbandyti skaitmeninį turtą kaip „alternatyvų“ rezervą be didelių sistemos trikdžių.
Praktinės pasekmės centrinių bankų rezervams
Deutsche Bank neprognozuoja, kad nei auksas, nei Bitcoin pakeis JAV dolerį kaip dominuojančią rezervinę valiutą. Vietoje to institutas numato nuosaikų diversifikacijos trendą: rezervų strategijos bus labiau subalansuotos, sujungiant fiat valiutas, auksą ir pasirinktą skaitmeninį turtą. Tai reiškia, kad rezervų portfeliai gali tapti geriau apsaugoti nuo vienos valiutos rizikos, tačiau tuo pačiu susidurs su naujais operaciniais ir reguliaciniais klausimais.
Praktiniu požiūriu tai reiškia keletą svarbių žingsnių ir sprendimų krypčių:
- Proporcijų testavimas: centriniai bankai gali pradėti nuo nedidelių Bitcoin pozicijų arba eksperimentinių alokacijų, kurios būtų aiškiai apibrėžtos kaip rizikingesnės ir mažiau likvidžios nei aukso atsargos.
- Infrastruktūros stiprinimas: reikalingos saugos priemonės, patikimos saugyklos paslaugos (angl. custody), užtikrintų audito procedūros ir atitiktis (compliance), kad Bitcoin pozicijos būtų tinkamai valdomos.
- Reguliacinis aiškumas: daugelyje jurisdikcijų trūksta vieningo reguliavimo skaitmeniniams aktyvams — centriniai bankai lauks teisinio aiškumo arba prisidės prie reguliacinių standartų kūrimo.
- Likvidumo analizė: Bitcoin rinkos likvidumas skiriasi priklausomai nuo kainos lygių ir rinkos sąlygų — centriniai bankai turi įvertinti, ar reikiamos pozicijos gali būti greitai likviduotos be reikšmingo poveikio kainai.
- Streso testai ir scenarijų planavimas: įtraukiant Bitcoin reikėtų atlikti scenarijų analizę, kaip turtas elgtųsi ekstremalių rinkos įvykių metu.
Be šių praktinių žingsnių, svarbus ir reputacinis aspektas: rezervų politika yra signalas vidaus ir tarptautinei auditorijai. Apsvarstomas Bitcoin įtraukimą reikia viešai ir aiškiai paaiškinti, įskaitant rizikų komunikaciją bei valdymo strategijas.
Kaip pavyzdį galime pažvelgti į institucinį priėmimą: kai rinkos dalyviai mato, kad gerai reguliuojamos institucijos palaiko skaitmeninius aktyvus per griežtą kontrolę ir auditus, tai didina pasitikėjimą ir mažina reputacinę riziką. Kita vertus, greiti arba nekomunikuoti sprendimai gali sukelti nepasitikėjimą ar net rinkos šokus.
Perspektyvos
Politikos formuotojams ir instituciniams investuotojams ataskaita primena būtinybę derinti tradicijas su inovacijomis: išsaugoti aukso vaidmenį, tuo pačiu atsargiai integruojant Bitcoin ir kitus skaitmeninius aktyvus į platesnes rezervų sistemas. Tai reiškia, kad sprendimai bus evoliuciniai, paremti duomenimis, testavimu ir tarptautinės praktikos stebėjimu.
Ateities perspektyvos priklausys nuo kelių pagrindinių veiksnių:
- Reguliacinis kontekstas — ar reguliuotojai sukurs aiškius, palankius ir tarptautiniu mastu suderintus standartus skaitmeninių aktyvų integravimui į oficialius balansus.
- Technologinė infrastruktūra — ar atsiras patikimos, saugios ir mastelio technologinės sprendimų platformos, kurios leis centralizuotoms institucijoms saugiai valdyti skaitmenines pozicijas.
- Rinkos gylis ir likvidumas — ar rinkos taps tokios likvidžios, kad didesnės institucinių investuotojų pozicijos nebekeltų neproporcingo kainos svyravimo rizikos.
- Geopolitiniai ir makroekonominiai sukrėtimai — ekstremalūs įvykiai gali paspartinti arba sulėtinti šį procesą, priklausomai nuo to, kaip rinkos ir politikos sprendimai sureaguos.
Praktinis rezultatas greičiausiai bus hibridinis rezervų modelis, kuriame fiat valiutos (pirmiausia JAV doleris, bet ir kitos laikomos), fizinis auksas ir atrinkti skaitmeniniai aktyvai egzistuos kartu, leidžiant centrinėms institucijoms geriau valdyti riziką ir prisitaikyti prie kintančios pasaulinės finansų ekosistemos.
Galiausiai svarbu pažymėti, kad sprendimas dėl Bitcoin integracijos nebus vien techninis: jis bus ir politinis, ir ekonominis. Centriniai bankai svarstys viešąją nuomonę, tarptautinius santykius ir savo užduotis — infliacijos kontrolę, finansinį stabilumą ir valiutos saugumą. Todėl laikantis atsargumo principo, eksperimentinės, gerai suvaldomos ir aiškiai komunikuojamos Bitcoin pozicijos gali tapti realia dalimi centrinių bankų rezervuose iki 2030 m., tačiau tai priklausys nuo daugialypių sąlygų susiklostymo.
Šaltinis: crypto
Palikite komentarą